Autorius: Žilvinas Jonas Giedraitis
Lietuvoje vyko dar viena ilgai laukta medžioklė – Pirmoji bajorų medžioklė.
Šeštadienį gruodžio 7 d. įvyko pirma Bajoriška medžioklė su varovais po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo. Išties jai buvo ruoštasi gan ilgai, gal daugiau nei pusmetį. Kadangi šiemet yra 30-mečio paminėjimas, kuomet atkurta Lietuvos karališkoji bajorų sąjunga, norėjosi padaryti puotą su kažkokiu įsimintinu akcentu ir nusprendėme, kad tas akcentas galėtų tapti medžioklė.
Šiai dienai Lietuvoje yra kiek daugiau nei tūkstantis legitimuotų bajorų, kurie yra prisaikdinti į bajorų luomą ir savo kilmę įrodę archyviniais dokumentais. Bet medžiojančių bajorų turime gal kokias keturias dešimtis. Dar vasaros pradžioje Kauno krašto bajorų vadui S. Knystautui pavyko susitarti su Raudondvario dvaro valdytojais, kad gruodžio 7d. dvare darysime bajorišką puotą, nes reikėjo atitinkamos salės, na ir žinoma išskirtinės aplinkos.
Iškilo tik vienintelis sunkumas- koks medžiotojų kolektyvas, esantis netoli Kauno, sutiks pas save į plotus įsileisti 40-60 svečių. Labai džiaugiuosi, kad nesunkiai pavyko įkalbėti Antaginės MB vyrus apie tokios medžioklės būtinumą ir jos reikšmingumą, nes kažkada, dar prieš Napoleonui pradedant karą su Rusija, tuose miškuose medžiojo mano pro pro pro proseneliai iš tėčio pusės, kuriems tada priklausė ir Babtyno dvaras. Tad šeštadienio ankstyvą ry tmetį iš visų Lietuvos kraštų, o tuo pačiu ir iš Lenkijos į Raudondvario dvarą, kaip ir tais senais laikais, suplūdo 25 bajorai ir dar tiek pat kviestinių svečių.
Ypatingai iškili aplinka, arbata, kava, sumuštiniai, saldus stalas prie kurio ir vyko susirašymas į medžioklės lapą, mus visus tarsi nukėlė į tuos laikus, kuomet Raudondvario dvare medžiokles rengdavo paskutinysis dvaro valdytojas grafas Benediktas Tiškevičius. Dar neišblėsę prisiminimai ir kalbos apie tai, kaip grafas atvykdavo į Raudondvarį iš Prancūzijos vien tik tam, kad čia gyventų ir keltų medžiokles iki pat medžioklės sezono pabaigos.
Ne tik Raudondvaris, bet ir visas Kaunas tuomet žinojo, kad medžioklės sezonas tuoj prasidės, nes grafą į Kauno geležinkelio stotį visada atvykdavo pasitikti dvylikos arklių kinkyta karieta. Na, o medžioklės sezoną jis pradėdavo patrankos šūviu, kurio su nekantrumu laukdavo visas Raudondvaris. Tai buvo tarsi jo vizitinė kortelė. Kažkas labai panašaus vyko ir šeštadienį, kuomet medžioklės rikiuotėje tarp garbių svečių stovėjo 2 Adelberto ordino riteriai, 4 Garbės medžiotojai, 13 Medeinės medalių kavalierių ir kelios bajoraitės – medžiotojos.
Visiems medžioklės dalyviams prieš susirašant į medžioklės lapą buvo įsegti ženkleliai su Bajorų sąjungos herbu, kurie specialiai šiam renginiui buvo nukaldinti Lenkijoje. Visos priešmedžioklinės apeigos buvo atliktos griežtai laikantis senojo medžioklės protokolo, po ko visiems medžiotojams gavus kunigo palaiminimą ir nugriaudėjus patrankos šūviui, buvo išskubėta į pačią medžioklę. Nors medžioklės dalyviai matė pakankamai įvairių žvėrių, bet po pirmo varymo krito tik stirna. Tada tradiciniai bajoriški pietūs su firminiu bigosu(rauginti troškinti kopūstai su mėsa) gamtoje, kurį nuostabiai paruošė Antaginės būrelio vyrai ir Kurtinio iš mažosios Lietuvos rago gausmas pakvietė visus į sekantį varymą, kuriame krito dar viena stirna. Huberto kapas, žvėrių pagerbimo ceremonija, po kurios paskelbta intencija – sumedžiotų žvėrių mėsa bus perduota Maltos ordino savanoriams, kurie maitins miestelėnus, gyvenančiuosius nepritekliuje.
Tokia tradicija gyvavo visuomet, nes po Bajoriškų medžioklių jos dalyviai tik apie 10% žvėrienos pasilikdavo savo reikmėm, o visa likusi buvo atiduodama į špitales, bogadelnias, sunkiai besiverčiančioms šeimoms ir dažniausiai mėsą paskirstydavo dvasininkai. Turėjome maždaug valandą laiko, kad spėti grįžti į dvarą ir persirengti prieš puotą.
Sugiedotas Bajorų sąjungos himnas, šventinės svečių ir renginio organizatorių kalbos, kolekcionieriaus ir medžiotojo V. Kucevičiaus parodos apžiūra, operos solisto Liudo Mikalausko pasirodymas, istorikų ir atskirų mokslininkų pasakojimas apie dvarų kultūrą ir bajoriją Lietuvoje, kurtų ir lietuvių skalikų pasirodymas, saksofono virtuozo Arvydo Dragūno atliekama muzika, Medžiotojų trio koncertas, tarpusavio bendravimas emociškai visiems padėjo nusikelti į tą laikmetį, apie kurį mes esame skaitę tiktai knygose.
Medžiotojų bendruomenę atstovavo Gamtos sąjungos vadas R. Ribačiauskas, “Sūduvos” sąjungos vadas R. Mažėtis ir Vilniaus medžiotojų draugijos pirmininkas V. Mazuronis, kuris turėjo įgaliojimus atstovauti LMŽD.
Visiems kviestiniams medžiotojams tai buvo puiki edukacija ir galimybė išgirsti pasakojimus apie medžiokles tiesiogiai iš tų žmonių, kurių tėvai, seneliai ar proseneliai buvo mūsų senųjų medžioklės tradicijų kūrėjai, juolab, kad projektoriaus ekrane buvo galima be perstojo stebėti scenas, kaip tie mūsų protėviai kažkadais medžiojo.
Visus svečius šaltais žvėrienos patiekalais vaišino Švaistūnas, kuris yra visų mano organizuojamų renginių rėmėjas, tad net ir bajorai šioje puotoje turėjo progą pirmą kartą paragauti rūkytą stirniną, šerną ir bebrą.
VIDEO! Medžioklės tradicijos kaip bajorų laikais – 255 medžiotojai ir 17 šunų vedlių!
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
