Praėjo jau dvylika metų nuo tada, kai Afrikinis kiaulių maras (AKM) pasiekė Lietuvą. Liga ne tik neišnyko, bet ir toliau aktyviai cirkuliuoja šernų populiacijoje bei nustatoma kiaulių laikymo vietose. 2026 metų pirmųjų mėnesių duomenys rodo, kad virusas tebėra aktyvus, o jo plitimas išlieka nevienodas ir sunkiai prognozuojamas.
Šių metų pradžioje AKM nustatytas keliuose regionuose, daugiausia šiaurės rytinėje šalies dalyje. Aiškiai išsiskiria viena teritorija, kurioje situacija yra intensyviausia.
Panevėžio rajono savivaldybėje užfiksuotas didžiausias atvejų skaičius. Čia nustatyti 272 nugaišę ir 10 sumedžiotų šernų su AKM. Tai rodo aktyvų ligos židinį, kuriame virusas cirkuliuoja nuolat.
Kituose rajonuose situacija mažesnio masto, tačiau liga taip pat nustatoma.
Pasvalio rajone registruota 12 nugaišusių ir 2 sumedžioti šernai.
Biržų rajone nustatyti 7 nugaišę ir 1 sumedžiotas šernas.
Rokiškio rajone fiksuotas 1 sumedžiotas šernas.
Anykščių rajone nustatyti 4 nugaišę šernai.
Ignalinos rajone registruoti 9 nugaišę šernai.
Zarasų rajone nustatyti 2 sumedžioti šernai.
Utenos rajone fiksuoti 4 nugaišę ir 1 sumedžiotas šernas.
Duomenys rodo aiškią tendenciją. Dauguma AKM atvejų nustatoma tarp nugaišusių gyvūnų. Tai reiškia, kad virusas plinta natūraliai šernų populiacijoje ir dažnai aptinkamas jau po gyvūno kritimo. Sumedžiotų gyvūnų skaičius yra gerokai mažesnis, tačiau šie atvejai svarbūs stebėsenai ir ligos kontrolei.
Kaip nurodo Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, moksliškai apskaičiuota, kad vienam AKM nustatytam sumedžiotam šernui tenka apie aštuonios rastos arba neaptiktos gaišenos. Kritę gyvūnai ilgą laiką lieka aplinkoje kaip ligos rezervuaras. Todėl labai svarbu prisiminti, kad apie rastus nugaišusius ir autoįvykiuose žuvusius šernus būtina pranešti telefonu 1879 (gali būti taikomi padidinti tarifai) arba +370 5 242 0108 (tinka skambinant ir iš užsienio). Pagal medžioklės taisykles, ir bendruoju pagalbos telefonu 112. Juo pranešama apie visus nugaišusius ir autoįvykiuose žuvusius gyvūnus.
Apibendrinant pirmųjų trijų mėnesių statistiką, pateikiami ir ilgesnio laikotarpio duomenys apie šernų sumedžiojimą 2016–2026 metais. Šie duomenys rodo, kad, nepaisant ilgalaikio ir intensyvaus populiacijos reguliavimo, AKM išlieka. Didžioji dalis užsikrėtusių gyvūnų nustatoma tarp nugaišusių šernų, o ne tarp sumedžiotų, kas rodo nuolatinę viruso cirkuliaciją gamtoje. Tai reiškia, kad medžioklė yra svarbi stebėsenos ir populiacijos kontrolės priemonė, tačiau viena pati negali sustabdyti ligos plitimo. AKM dinamika išlieka priklausoma nuo natūralių plitimo veiksnių, o situacija skirtinguose regionuose gali labai skirtis.
AKM Lietuvoje išlieka aktyvus jau dvyliktus metus. 2026 metų pradžia patvirtina, kad liga nėra lokalizuota vienoje vietoje ir toliau pasireiškia skirtinguose regionuose.
Iškasti tranšėją pigiau nei tirti. Ką nori daryti su AKM medžiotojai? Pokalbiai apie medžioklę #83
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt
