Po aštrių diskusijų ir visapusiško situacijos įvertinimo šiemet Vyriausybė pagaliau priėmė sprendimą įteisinti seniai žinomą, natūralų plėšrūnų medžioklės būdą – medžioklė prie masalų.
Buvo pakeistos ne tik Medžioklės taisykles, bet ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys medžioklė ir gyvūninės kilmės produktų tvarkymą ir naudojimą.
Įsigalios nauji taisyklių pakeitimai! Kada, ką ir kaip bus galima medžioti prie masalo?
Pagal Medžioklės taisyklių 58.33 ir 19.2.1 punktus, nuo šiol leidžiama, medžiojant plėšrūnus, viliojimo vietoje palikti sumedžioto arba kitaip žuvusio elninio žvėries ar paukščio kūną ar jo dalis.
Taip pat leidžiama toje vietoje, kur plėšrūnas papjovė ūkinį gyvūną, palikti ūkinio gyvūno kūną ar jo dalis – tiek, kiek tai leidžiama pagal Šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių tvarkymo ir apskaitos reikalavimus, patvirtintus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. B1-190.
Taigi, šie pakeitimai medžiotojams suteikia galimybę naudoti labai efektyvų ir rezultatyvų medžioklės būdą, kai medžiojami smulkieji plėšrūnai ar vadinamieji probleminiai vilkai.
Reikia atkreipti dėmesį, kad šernų medžioklės atliekų ir partrenktų ar sumedžiotų gyvūnų gaišenų naudojimas plėšrūnams vilioti yra draudžiamas. Šis apribojimas susijęs su afrikinio kiaulių maro plitimo ribojimu.
Probleminių vilkų daroma žala tampa aktuali svarstant naujos medžioklės tvarkos įvedimą
Teisės aktuose kol kas nėra oficialios „probleminio vilko“ sąvokos, tačiau iš esmės tai yra gyvūnas, kuris kelia pavojų – puola naminius ir ūkinius gyvūnus. Logiška būtų manyti, kad problemišku vilku laikytinas tas, kuris tai daro pakartotinai. Tačiau, kaip žinoma, plėšrūnai labai greitai mokosi, ir gyvūnas, kuris kartą atrado kelią į naminių gyvūnų aptvarą, beveik neabejotinai ten sugrįš.
Pastaraisiais metais pranešimų apie vilkų daromą žalą padaugėjo. Ūkininkų balsas tapo vis garsesnis – jie reikalavo iš Vyriausybės konkrečių sprendimų. Ne paslaptis, kad yra avių ar galvijų augintojų, kurie dėl nuolatinių vilkų išpuolių, nepaisant visų apsaugos priemonių, nutraukė veiklą ir uždarė ūkius. Apie probleminių vilkų medžioklės būtinybę kalbėta jau seniai. Prieš keletą metų Aplinkos ministerija sutiko išduoti leidimus tokiems vilkams sumedžioti po padarytos žalos, tačiau pati procedūra buvo labai gremėzdiška ir lėta. Pagrindinė problema buvo laikas, reikalingas leidimui gauti.
Akivaizdu, kad probleminį vilką prie jo papjauto gyvūno reikia sutikti ne po savaitės, o jau kitą naktį. Todėl reikalavimai supaprastinti leidimų išdavimą ir organizuoti medžioklę ne sezono metu ir be limito skambėjo nuolat. Šiemet pagaliau priimti visi reikalingi pakeitimai.
Nauja Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo redakcija: aiškesnės taisyklės probleminių vilkų medžioklei
Pagal naują tvarką, vilko, darančio didelę žalą ūkiniams gyvūnams, paėmimas iš gamtos gali būti vykdomas ne toliau kaip 200 metrų nuo jo papjautų gyvūnų liekanų.
Medžioklės plotų naudotojai, paėmę iš gamtos vilką ir nepatraukdami jo iš vietos, apie tai privalo įrašyti medžioklės lape. Tie, kurie pildo popierinį medžioklės lapą, turi telefonu +370 5 273 2995 pranešti Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybai ir leidime nurodytam atsakingam savivaldybės tarnautojui.
Per tris darbo dienas apie išduotus leidimus Aplinkos apsaugos agentūra informuoja Aplinkos apsaugos departamentą ir saugomos teritorijos direkciją. Jei leidimas išduotas pagal 14(1) punktą – informacija pateikiama ne vėliau kaip kitą darbo dieną.
Aplinkos apsaugos agentūra taip pat perduoda informaciją apie leidimo turėtoją: vardą, pavardę, kontaktinius duomenis, o jei leidimas išduotas juridiniam asmeniui – atsakingo asmens kontaktus.
Taigi, nuo šiol AAD turės geresnes galimybes kontroliuoti, kaip medžiotojų būreliai medžioja probleminius vilkus pagal išduotus leidimus. Tie, kurie bandys sumedžioti atsitiktinį vilką bokštelyje toli nuo žalos vietos, rizikuoja netekti medžioklės bilieto, ginklo ir kt.
Skaidrumas vietoj įtarimų
Pats siūlymas leisti probleminių vilkų medžioklę medžiotojams, nepriklausantiems vietiniam klubui, ir tai numatyti leidimų išdavimo tvarkoje, sukėlė nemažai diskusijų ir įtarimų dėl galimos interesų monopolizacijos – kad tam tikra žmonių grupė galėtų pasisavinti šią medžioklės sritį.
Tačiau medžiotojų išreikšti įtarimai nepasitvirtino. Naujosios tvarkos tikslas yra mažinti vilkų daromą žalą ir pašalinti iš populiacijos tuos individus, kurių elgsena pasikeitė.
Vilkas turi gyventi ir medžioti laukinėje gamtoje, o ne avių ganyklose ar kaimo sodybų kiemuose. Probleminių vilkų medžioklė gali padėti sumažinti tokių atvejų skaičių, o kartu – formuoti elgsenos modelį vietinėje populiacijoje.
Ilgainiui tai gali mažinti ir pačią tendenciją vilkams artintis prie žmogaus gyvenamosios aplinkos – ieškoti avies, ožkos ar šuns.
VIDEO! Eksperimentinė medžioklė. Šerno apdorojimas titnaginiais peiliais
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
