Tauragnų seniūnijos gyventojai jau kelias savaites gyvena įtampoje. Naktimis po apylinkes klaidžioja nepageidaujama viešnia – meška, kurios gebėjimai ir drąsa stebina net daug mačiusius kaimo žmones. Šaltinis čia ir čia
Gyvūnas niokoja sodybas, laužo avilius ir suėda medų, verčia konteinerius, braunasi į vištides, o kartais net bando išsinešti iš šulinio vandens siurblį. Vietiniai jos dar nėra matę savo akimis, tačiau iš pėdsakų ir naktimis girdimų garsų neabejoja – čia siautėja meška.
Miškų apsuptyje esančių kaimų gyventojai bijo išeiti į kiemą. Išpiltos šiukšlės, nutempti konteineriai, išvartyti kiemuose esantys daiktai, išdraskyti aviliai ar net iš šulinio ištrauktas vandens siurblys – tokius nekviestos viešnios, meškos, „darbus“ pastaruoju metu vardija Tauragnų seniūnijos gyventojai. Jie pripažįsta, kad bijo eiti ne tik į šalia esančius miškus, bet ir į savo kiemus, nes niekada negali žinoti, kada akis į akį susidurs su juos nuolat gąsdinančiu gyvūnu.
Iki šiol Minčios miškų apsuptyje gyvenantys ar čia vasaroti atvykstantys žmonės gyveno ramų ir įprastą gyvenimą – joks miško žvėris jų neatakavo, net vilkų nėra matę. Anksčiau vasarą ar rudenį su krepšiais drąsiai eidavo uogauti ar grybauti, tačiau šiemet to nebedrįsta daryti. Dalis sako, kad net ir į kiemą sutemus žengia nedrąsiai.
Vienkiemiuose gyvenantys žmonės pasakoja, kad po tokių apsilankymų lieka išdraskyti aviliai ir ištuštinti medaus rėmeliai. Kai kur meška pridarė ir daugiau žalos – išvartojo vištides, nuvertė tvoras, o viename ūkyje net nusinešė laistymo siurblį, nutempdama jį daugiau kaip šimtą metrų į mišką. Gyventojai juokauja, kad tokio „ūkiškumo“ dar neteko matyti: gyvūnas ne tik sugebėjo nuimti dangtį, bet ir atjungti elektrą nuo siurblio.
Vakare išeiti į kiemą žmonės bijo, o miško link – juo labiau. Pasak vietinių, sutemus kaime girdimi garsai kelia nerimą, o rytą randami išdraskyti kompostai ir išversti kibirai tik patvirtina, kad meška vis dar aplink.
Gyventojai bandė kreiptis pagalbos – pirmiausia į seniūniją, vėliau į bendrąjį pagalbos centrą. Tačiau, kaip teigė vietos žmonės, pareigūnai negalėjo fiksuoti įvykio, nes tuo metu meška nebuvo matoma. Aplinkosaugininkai, gavę pranešimus, priminė, kad susidūrus su šiuo gyvūnu svarbiausia išlikti ramiems, nesuartėti ir nedelsiant pranešti numeriu 112, jog situaciją galėtų stebėti Laukinių gyvūnų globos centras.
Kol kas įstatymai dar neleidžia atlyginti už laukinių gyvūnų padarytą žalą, tačiau Žemės ūkio ministerija informuoja, kad nuo 2026 metų pradžios nukentėjusiems bus kompensuojama už sugadintus avilius, sunaikintas bičių šeimas ir suėstą medų.
Kaip atbaidyti mešką, kad ji nelandžiotų į sodybas, konkrečių nurodymų kol kas nėra. Todėl žmonės ieško savų būdų – vieni garsiai įjungia radiją ar šviesas, kiti tikisi, kad gyvūnas išsigąs triukšmo ar šūvio į orą.
Meškos vis dažniau pastebimos Utenos rajone
Utenos rajone šiemet meškos fiksuotos jau tris kartus. Pirmasis atvejis užregistruotas kovo 28 dieną Mirabelio miške, kur kameros užfiksavo jauniklį klaidžiojantį miškingoje vietovėje. Kitas stebėjimas balandžio 6 dieną – Pivorų kaimo apylinkėse, šįkart nufilmuotas suaugęs individas. Trečiasis atvejis siejamas su birželio 21 dieną Aukštaitijos nacionaliniame parke aptiktais pėdsakais.
Šie duomenys rodo, kad meškos Utenos rajone lankosi vis dažniau ir, tikėtina, šis regionas tampa jų natūraliu migracijos maršrutu tarp Ignalinos ir Zarasų miškų masyvų.
Aplinkosaugininkų vertinimu, šiuo metu Lietuvoje gyvena apie dvidešimt rudųjų meškų su jaunikliais, ir jų vizitai į žmonių valdas vis dažnėja, nes rudeniop gyvūnai ieško maisto prieš žiemojimą. Tauragnų seniūnijos atvejis parodė, kaip greitai natūrali gamtos pusiausvyra susiduria su žmogaus kasdienybe – o kaimo žmonėms belieka mokytis gyventi šalia laukinės gamtos ir išlikti budriems.
Dar daugiau istorijų, patarimų ir įdomybių iš medžioklės pasaulio! Prasideda 2026 metų prenumerata!
