Tai įrodymas, kad medžiotojų lobizmas veikia, o kovojant už medžiotojų interesus Europos Sąjungoje (ES) galima iškovoti reikšmingų ir svarbių pergalių.
Istorija prasidėjo jau daugiau nei prieš dvejus metus, kai 2022-ųjų rugsėjį vilkai papjovė Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen ponį. Praėjusį rudenį, po daugelio valstybių narių kelerius metus išsakytų prašymų, kuriuos per pastaruosius penkerius metus palaikė keturios Europos Parlamento rezoliucijos, Europos Komisija (EK) pasiūlė keisti vilko apsaugos statusą pagal Berno konvenciją. Reaguodama į šiuos prašymus EK 2023 m. rugsėjį pradėjo naują darbo etapą, siekdama spręsti problemas, susijusias su vilkų populiacijos padidėjimu. Komisija kvietė vietos bendruomenes, mokslininkus ir visas suinteresuotas šalis pateikti atnaujintus duomenis apie vilkų populiacijas ir jų poveikį. EK Nuolatinių atstovų komitetas turėjo balsuoti, ar reikėtų pakeisti vilko statusą iš griežtai saugomas į saugomas.
Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacija (FACE) keletą mėnesių aktyviai dirbo, kad statuso pakeitimas būtų palaikytas. Nors dar dieną iki balsavimo, rugsėjo 24-ąją, atrodė, kad pasiūlymui nebus pritarta, nes daugelio valstybių narių vyriausybės dėl politinių priežasčių nesutinka su statuso pakeitimu, vis dėlto dėl visuomenės ir įvairių nevyriausybinių organizacijų spaudimo savo balsavimą pakeitė Vokietija, Lenkija ir Estija. Taip taip, Estija taip pat ketino balsuoti prieš, nes jų aplinkos ministrė yra labai žaliai nusiteikusi… Tačiau bendradarbiaudamos su FACE Suomijos ir Švedijos vyriausybės kreipėsi į Estijos ministrę su prašymu paremti statuso pakeitimą, nes tai šioms šalims labai svarbu.
Taigi statuso pakeitimui buvo pritarta ir ši žinia per FACE generalinę asamblėją buvo sutikta plojimais ir šampanu, nes šis balsavimas išties labai svarbus visai Europos medžiotojų bendruomenei. Kitas žingsnis – priimti atitinkamus Berno konvencijos pakeitimus.
Nors šiuo metu Lietuvoje dėl šio balsavimo pokyčių nenumatoma, vis dėlto tai reikšmingas ir svarbus žingsnis daugeliui ES šalių, kur vilkų medžioklė šiuo metu uždrausta, o šis sprendimas ilgalaikėje perspektyvoje gali turėti įtakos ir kitų stambiųjų plėšrūnų valdymo politikai. Lietuvos kontekste tai galėtų būti lūšys ir lokiai. Tai labai svarbus signalas ne tik ES valstybėms narėms, kad ES politika dėl šių gyvūnų valdymo keičiasi, bet ir antimedžiotojų lobizmui, nes nebebus galima visiems kišti frazės į veidą, kad vilkas ES yra griežtai saugomas ir jo medžioti negalima. Mūsų kontekste jau nebeturėtų būti jokių kliūčių prireikus didinti vilkų sumedžiojimo apimtis.
„Apsaugos statuso koregavimas bus svarbus žingsnis sprendžiant problemas, kurias kelia auganti vilkų populiacija, kartu išlaikant bendrą tikslą pasiekti ir išsaugoti palankų rūšies apsaugos statusą“, – žurnalistams sakė komisijos atstovas Adalbertas Jahnzas. 2023 m. pilkųjų vilkų populiacijos buvo aptinkamos 23 ES šalyse, o bendra jų populiacija buvo skaičiuojama apytikriai 20,3 tūkst. gyvūnų, todėl šie nepagaunami padarai vis dažniau kontaktuoja su žmonėmis. Praėjusiais metais paskelbusi apie planus peržiūrėti rūšies statusą, komisijos vadovė U. von der Leyen sakė, kad „vilkų gaujų koncentracija kai kuriuose Europos regionuose tapo realia grėsme, ypač gyvuliams“.
Kita vertus, po balsavimo FACE nurodė, kad tai triguba pergalė. Tai 1992 m. priimtos Buveinių direktyvos, kuria siekiama atkurti buveinių ir rūšių įvairovę Europoje, pergalė. Vakarų Europoje beveik išnykusi vilkų populiacija vėl plačiai atsinaujino visoje žemyno teritorijoje. Buveinių direktyva dabar gali būti vertinama kaip funkcinis teisinis dokumentas, į kurį galima įtraukti apsaugos sėkmės istorijas. Tai ir institucijų, kurios prireikus geba realizuoti gerus politinius sprendimus, pergalė. Ir tai vilkų populiacijos, kuri Europoje išgyvena precedento neturintį pakilimą (81 proc. augimas per dešimt metų), pergalė. Vis labiau plinta sambūvis su žmonėmis, taip pat plinta ir su tuo susiję konfliktai.
Sprendimas – politiškai motyvuotas
Pagal 1979 m. Berno konvenciją, prie kurios prisijungė ES, vilkas tapo griežtai saugoma rūšimi. Pagal šį dokumentą gyvūną galima medžioti arba sugauti tik tuo atveju, jei jis kelia grėsmę gyvuliams, sveikatai ar saugumui.
Komisijos siūlymas buvo sušvelninti tokias taisykles mažinant vilko statusą iki saugomos rūšies, o tai leistų atnaujinti medžioklę laikantis griežto reglamentavimo. Vis dėlto gyvūnų teisių gynėjai baiminasi, kad siunčiant neteisingą žinią šie pokyčiai galėtų baigtis tuo, kad išnyks nemažai vilkų. Daugiau nei 300 aplinkos ir gyvūnų apsaugos organizacijų prieštaravo statuso sušvelninimui, neva tai per anksti, nes, nors populiacijos išaugo, atsinaujinimas tebesitęsia. Laiške jos nurodė, kad nėra įrodymų, jog jų medžioklė mažina žalą gyvuliams. Jie tvirtino, kad medžioklė negali pakeisti kitų prevencinių priemonių, pavyzdžiui, tvorų.
„Manome, kad šis pasiūlymas yra politiškai motyvuotas ir nėra niekaip moksliškai pagrįstas“, – naujienų agentūrai AFP sakė aplinkos apsaugos grupės WWF vyresnioji politikos specialistė Sabrina Lehmann.
Išvados
Aišku viena – be aktyvaus FACE įsikišimo ir kone agresyvaus lobizmo balsavimas būtų buvęs neigiamas, o tai tik pablogintų situaciją ES keliant vis daugiau konfliktų ir netolerancijos šiai ikoniškai Europos rūšiai. Dėl lūšių ir lokių kokio nors greito ir neatidėliotino sprendimo šiuo metu laukti neverta, bet, kaip sakoma, ledai pajudėjo! Daugelyje šalių žalieji pradeda prarasti savo pozicijas.
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
