Suomijos medžioklės sezoną vėl aptemdė nelaimė. Rugpjūčio 30 dieną, šeštadienį, Pohjois-Savo regione, Keitelėje, vilkas užpuolė ir sudraskė taksą. Tai jau antrasis atvejis šį mėnesį, kai vilkai šalyje sudrasko medžioklinį šunį. Šaltinis čia
Šuo buvo paleistas į mišką vos keliolikai minučių, kai įvyko išpuolis. Jo šeimininkas Timo Puranenas, stovėjęs lauke maždaug už devyniasdešimties metrų, pamatė, kaip vilkas puolė. Jis skubėjo šaukte šaukdamas link miško, tačiau, nors priartėjo iki keturiasdešimties metrų, atakos sustabdyti nebespėjo.
Puranenas pasakoja matęs vilką, įsikibusį į jo šunį, ir bėgęs taip arti, kaip tik drįso. Jis rėkė, tačiau vilkas nepaleido, pagrobė šunį į nasrus ir spruko. Dar keliolika sekundžių girdėjosi šuns klyksmai, bet netrukus jie nutilo visam laikui. Vyras kartu su broliu sekė GPS antkaklio signalą, tikėdamiesi, kad dar pavyks šunį išgelbėti, bet prie vietos atskubėta buvo per vėlai. Takso gyvybę nusinešė sunkios traumos – tarp jų ir sutrupinti šonkauliai. Įvykį užfiksavo ir vietos stambiųjų plėšrūnų koordinatorius.
Žuvęs 2,5 metų taksas buvo laikomas perspektyviu medžiokliniu šunimi. Pasak šeimininko, jis jau buvo spėjęs sumedžioti apie penkias dešimtis smulkiųjų plėšrūnų – barsukų, lapių, usūrinių šunų – bei išvaryti ne vieną kiškį ir stirną. Šuo sparčiai augo į itin gabų urvinį medžioklės pagalbininką.
Tokių išpuolių prieš medžioklinius šunis daugėja, o diskusijos dėl vilkų keliamų grėsmių neblėsta. Šalyje vilkų populiacija pastaraisiais metais akivaizdžiai išaugo, tačiau kanoninės medžioklės pradėti iki šiol nepavyksta.
Suomijos medžiotojų sąjunga atvirai pabrėžia, jog dabartinė, istoriškai didelė vilkų populiacija yra pernelyg didelė, atsižvelgiant į žmonių ir naminių gyvūnų saugumą. Organizacija ragina įteisinti populiacijos valdymą nustatant kvotą, kuri apibrėžtų palankią vilkų apsaugos būklę. Pasak sąjungos, vilkas be abejo priklauso Suomijos gamtai, bet dabartinis jo skaičius jau peržengia tvarias ribas.
Pavyzdžiu rodomas Švedijos modelis, kur reguliuojama medžioklė padeda palaikyti plėšrūnų baimę žmogaus atžvilgiu ir taip sumažina konfliktų riziką tarp vilkų bei žmonių gyvenamųjų teritorijų. Medžiotojų sąjunga pabrėžia, kad jos tikslas nėra sunaikinti nykstančią rūšį, o sudaryti sąlygas tvariam žmonių ir vilkų sugyvenimui.
8 lokiai vienoje vietoje, bebras prieš vilkų gaują ir miško mūšiai. Miško naujienos“ #6
Vilkų populiacija Suomijoje ir būtinybė pradėti medžioklę
Suomijoje vilkų populiacija pastaraisiais metais nuosekliai auga. Gamtos išteklių institutas (Luke) 2024 m. birželio pabaigoje paskelbė, kad šalyje yra 59–64 vilkų teritorijos, iš kurių 44 turi jauniklius. Pagal labiausiai tikėtiną skaičiavimą pavasarį Suomijoje galėjo būti nuo 395 iki 560 vilkų, o žiemos pabaigoje, prieš atsivedant jauniklius, jų buvo 277–321. Tai reiškia, kad vasarą populiacija padidėja beveik dvigubai.
Medžiotojų sąjunga pabrėžia, kad net pagal oficialius duomenis vilkų skaičius jau yra pakankamai didelis, kad būtų galima pradėti jų populiacijos reguliavimą. Kaip pavyzdys minimas Švedijos modelis, kurioje palankios apsaugos būklė nustatyta ties 300 individų riba. Viskas, kas viršija šį skaičių, gali būti reguliuojama medžioklės būdu. Suomijoje tokio sprendimo dar nėra, tačiau vis garsiau reikalaujama įvesti aiškų limitą, kuris leistų užtikrinti subalansuotą žmonių ir plėšrūnų sambūvį.
Pasak Medžiotojų sąjungos vadovo Jaakko Silpolos, reguliari medžioklė padėtų išlaikyti vilkų baimę žmogaus atžvilgiu, taip sumažinant jų lankymąsi prie gyvenviečių ir medžioklinių šunų užpuolimų skaičių.
Vis dėlto populiacijos skaičiavimai Suomijoje kelia nemažai abejonių. Nors vilkai plinta į naujas teritorijas, o medžiotojai kasmet praneša apie gausėjančius pastebėjimus, oficialūs vertinimai beveik trejus metus iš eilės rodo tą patį skaičių. 2021 m. dėl aktyvesnio DNR mėginių rinkimo populiacijos vertinimas buvo padidintas trečdaliu, tačiau nuo to laiko skaičiai beveik nesikeičia.
Medžiotojų sąjunga atkreipia dėmesį, kad reikia gerinti stebėsenos kokybę. DNR mėginių rinkimas padėtų patikimiau nustatyti, kur yra vilkų poros, o kur gaujos su jaunikliais. Didelė dalis mėginių renkama savanorių, tačiau tai kainuoja daug laiko ir pinigų – dažnai tenka nuvažiuoti šimtus ar net tūkstančius kilometrų. Todėl siūloma įvesti kompensaciją už mėginius, kad būtų užtikrintas didesnis jų skaičius ir patikimesnės populiacijos prognozės.
Medžiotojų bendruomenės įsitikinimu, be aiškaus limito ir reguliarios medžioklės vilkų populiacija Suomijoje augs toliau, didindama konfliktus tarp žmonių, naminių gyvūnų ir plėšrūnų.
Šėrimo ribojimai AAD naudai, mirties lizdai ir medžiotojų migracija. Pokalbiai apie medžioklę #79
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
