Šaltinis: metsastajaliitto.fi
Biglis, sekdamas paskui kiškį, tapo vilko auka vidury dienos šeštadienį, vasario 8 d., Parikkaloje, Pietų Karelijoje. Tai jau 32-asis vilkų sukeltas šunų užpuolimas, apie kurį Suomijos Medžiotojų sąjunga informuoja 2024–2025 m. medžioklės sezone. Pranešimais Medžiotojų sąjunga siekia atkreipti visuomenės dėmesį į pasekmes, kurias lemia mažėjanti vilkų baimė žmonėms ir šunims.
Vilkas užpuolė biglį Parikkalos Kesusmaalos vietovėje, per kiškių medžioklę, o baigtis buvo tragiška. Vilko sudraskyta Siiri vardu vadinta kalytė buvo patyręs ir geros būklės medžioklinis šuo, kuris, pasak šeimininkės Anittos Turkulainen, nuo mažens buvo įpratęs eiti į mišką.
Turkulainen pasakoja, kad įvykio metu buvo miške kartu su vyru ir šunimi, pažįstamoje vietovėje, maždaug už 16 kilometrų nuo namų Punkaharjyje.
– Siiri vijosi kiškį mažiau nei pusvalandį, kol pateko į vietovę, kur, sprendžiant iš pėdsakų, vilkas galėjo ją užklupti netikėtai. Šuo buvo toje vietoje vos 10 minučių, kai išgirdome cypimą ir trumpą lojimą. Tada nusprendėme eiti artyn. Iš sekimo įrenginio duomenų supratome, kad kažkas nutiko, nes nebesigirdėjo net pertraukto lojimo, o šuo nejuda. Tuo metu Siiri buvo vos už kelių šimtų metrų nuo mūsų, – pasakoja šeimininkė.
Pora rado Siiri negyvą jaunuolyne, gilumoje sniego, maždaug už 400 metrų nuo užpuolimo vietos. Iš kraujo pėdsakų buvo aišku, kad vilkas tempė ją visą šį atstumą ir maitinosi šunimi bent keturiose skirtingose vietose.
Įvykio vietoje, kurioje vyrauja praretintas eglynas, yra geras matomumas, o už miško driekiasi atvira lauko zona. Artimiausias gyvenamasis namas yra mažiau nei už pusės kilometro.
Medžiotojai pranešė apie dar du vilkų pastebėjimus toje pačioje vietovėje tą pačią dieną. Dėl šių incidentų Saareloje ir Uukuniemyje medžioklės buvo sustabdytos.
Šiuo metu Turkulainen šeima nebeturi kitų šunų.
– Ši netektis priverčia rimtai susimąstyti, ar išdrįsčiau vėl įsigyti medžioklinį šunį, – sako Anitta Turkulainen susimąsčiusi.
– Raginčiau visus, vaikštančius gamtoje, pranešti apie pastebėtus stambiuosius plėšrūnus vietos žvėrių stebėtojams, kad žinotume, kur jie juda, – priduria ji.
DNR mėginių rinkimas tęsis iki vasario pabaigos
Svarbiausi duomenys vilkų populiacijos įvertinimui yra DNR mėginiai ir į sistemą Tassu įrašyti visuomenės pranešimai apie pastebėtus vilkus. Suomijos Medžiotojų sąjunga pabrėžia, kad svarbu kuo tiksliau nustatyti vilkų gaujų ir porinių teritorijų buvimo vietas. Dėl šios priežasties sąjunga skiria atlygį savo nariams už 2024–2025 m. žiemą surinktus vilkų DNR ekskrementų mėginius.
Be to, Medžiotojų sąjunga skatina visuomenę pranešti apie kiekvieną pastebėtą stambųjį plėšrūną vietos žvėrių stebėtojams, o šiuos – registruoti pastebėjimus elektroninėje Tassu sistemoje.
Žmones nuo vilkų atakos išgelbėjo terasos stiklas
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
