Šiuo metu Seime nagrinėjamas siūlymas visus medžiotojus vienijančių klubų ir būrelių sumokėtus mokesčius už medžiojamųjų išteklių naudojimą įskaityti į Aplinkos apsaugos rėmimo fondą. Įdomu, kad medžiotojų organizacijos apie tai sužinojo netiesiogiai ir nebuvo pakviestos aptarti šio klausimo Medžioklės tvarkymo konsultacinėje taryboje.
„Manau, kol kas visos medžiotojus vienijančios organizacijos pražiūrėjo vieną svarbų klausimą. Iki šiol 50 proc. mokesčių likdavo savivaldybėse, iš jų buvo remiami žemės ir miškų savininkų darbai, siekiant sumažinti medžiojamųjų gyvūnų daromą žalą (elektrinių piemenų, įvairių apsaugų, tvorų įrengimas, kvapų, repelentų įsigijimas ir pan.). Manau, minėta papildoma finansinė našta dabar guls ant medžiotojų pečių“, – nurodė Lietuvos medžiotojų sąjungos Gamta vadovas Raimundas Ribačiauskas ir pabrėžė, kad svarbu nedelsiant ir vieningai imtis veiksmų, kad medžiotojai nebūtų apkraunami papildoma finansine našta.
Dabartinės Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo redakcijos 11 straipsnio 2 punkte rašoma: „Mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įskaitomas: 50 procentų mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius – į savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami medžiojamųjų gyvūnų ištekliai, biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti, ir 50 procentų – į valstybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti.“
Naujasis įstatymo projektas numato įprastos tvarkos pakeitimus: Mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklius įskaitomas į valstybės biudžetą ir teisės aktų nustatyta tvarka naudojamas Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti.
Kas ir kaip naudos lėšas savivaldybėse, neaišku
Gamtos atstovai nurodė Teisingumo ministerijos komentarą apie įstatymo pakeitimų projektą: „Atkreipiame dėmesį, kad projektu siūloma atsisakyti Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo (SAARSPĮ) 3 straipsnio 2 punkto, kuriame programos finansavimo šaltiniu nurodyti medžioklės plotų naudotojų mokesčiai, mokami įstatymų nustatytomis proporcijomis ir tvarka už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, tačiau SAARSPĮ 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto, kuriame numatyta finansiškai remti žemės sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, savininkus, valdytojus ir naudotojus, įgyvendinančius žalos prevencijos priemones, kuriomis jie siekia išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos, nesiūloma atsisakyti, o MĮ projektu keičiamo Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – MĮ) 6 straipsnio 3 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos dėl finansinės paramos medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms įgyvendinti žemės sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta, savininkams, valdytojams ir naudotojams SAARSPĮ numatytos programos lėšomis. Manytina, kad reikalingas SAARSPĮ 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimas.“
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba spaudos prekybos vietose!
R. Ribačiauskas ir kiti apklausti medžiotojų organizacijų atstovai nuogąstavo, kad medžiotojams galėtų būti uždėta papildoma finansinė našta ar darbinė prievolė padėti įgyvendinti gyvūnų daromos žalos prevencijos priemones.
„Aiškinamąjį raštą reikėtų papildyti informacija apie įstatymų projektuose numatytus pakeitimus, nesusijusius su KT nutarimo įgyvendinimu, t. y. nurodyti, kodėl MĮ projektu siūloma atsisakyti MĮ 6 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, kad žemės sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta, savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teisę gauti finansinę paramą medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms įgyvendinti Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka“, – nurodo aktyvus Gamtos dalyvis Gediminas Žiukas.
Anot Gamtos vadovybės, pakeitimas motyvuojamas Konstitucinio Teismo nutarimu dėl kažkokios neatitikties Konstitucijai, todėl būtų naudinga dalyvauti svarstant tą pakeitimą Aplinkos komitete.
Tema nenauja
Šis klausimas valdžios kuluaruose sukiojamas jau kelerius metus. Dar buvusio aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos pirmtako laikais aptartas medžiotojų įmokų nukreipimas į Aplinkos apsaugos departamentą (AAD), bet dėl Savivaldybių asociacijos spaudimo taip ir liko tik sumanymu.
„Aišku, kad AAD reikia finansavimo, kad atliktų savo funkcijas. Jie prašo Vyriausybės lėšų, bet gauna atsaką, kad pinigų nėra ir tegu eina uždirbti patys. Kaipgi jie uždirbs? Kaip ir kelių policija – iš piniginių baudų. Tai nėra normali situacija“, – sakė Lietuvos medžiotojų draugijos vadovas Gediminas Vaitiekūnas.
Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis paaiškino, kad šis siūlymas yra didesnio plano dalis. Jo tikslas – sutvarkyti valstybinių įstaigų ir organizacijų finansavimo srautus.
„AAD, kurio kompetencija yra medžioklės ūkio priežiūra, gauna finansavimą iš kelių šaltinių. Siūlymas nukreipti pusę medžiotojų įmokų į Aplinkos apsaugos rėmimo fondą galėtų išspręsti finansavimo problemą. Kol kas yra taip, kad AAD priversti rašyti projektus, ieškoti lėšų įvairiuose fonduose ir programose, užuot gavę konkrečią sumą iš biudžeto lėšų“, – sakė M. Čepulis.
Paklaustas, kaip medžiotojai žiūrės į tokį mokesčių pasikeitimą, dėl kurio atrodo, kad jie patys moka už tai, kad AAD pareigūnai juos gaudytų, aplinkos ministro patarėjas atsakė, kad taip buvo visada.
Savivaldybių asociacija priešinasi
Pasikeitusiam įmokų paskirstymui priešinasi Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), ir tai nėra staigmena. Kasmetinės medžiotojų įmokos siekia 2 mln. eurų, kurių pusę gauna savivaldybės. Pagal savivaldybės dydį suma gali būti didesnė ar mažesnė, bet vidutiniškai siekia 15–30 tūkst. eurų per metus. Pavyzdžiui, į sostinės biudžetą kasmet sumokama apie 30 tūkst. eurų, Kaunas gauna pusę tiek, mažosios savivaldybės – kiek mažiau, bet vis tiek tai dideli pinigai.
LSA įteikė Seimui laišką, kuriame nurodo, kad išnagrinėjo kelių susijusių teisės aktų pataisų projektus ir nesutinka su siūlomais pakeitimais.
LSA laiške sakoma:
„Ministerija nurodo, jog siūlomų pakeitimų priežastis yra Konstitucinio Teismo sprendimas, kurį įgyvendinant neturi būti įstatymuose iš anksto numatomas proporcinis pajamų padalinimas tarp valstybės ir savivaldybių ir negali būti numatomas nepanaudotų lėšų perkėlimas į kitus metus. Tačiau įgyvendinant Konstitucinio Teismo sprendimus, būtina vertinti visas aplinkybes ir poveikį. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. LSA kategoriškai nesutinka su šiuo teiginiu.“
Aplinkos ministerija siūlo valstybės finansavimą keisti taip:
„Pagal šiuo metu aptariamus pakeitimus, savivaldybės nebegaus mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymų projektuose paliekama prievolė savivaldybėms finansuoti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemones ir Medžioklės įstatyme numatytų dokumentų rengimą. Iki šiol gaunamą mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą dalį savivaldybės galėjo naudoti išskirtinai tik minėtoms su medžiojamųjų gyvūnų žala ir Medžioklės įstatymu susijusioms priemonėms finansuoti, bet dabar finansavimo prievolė paliekama, o pajamos atimamos, todėl savivaldybės nesutinka su šiuo pakeitimu“, – sakoma LSA laiške, kurį pasirašė direktorė Roma Žakaitienė.
M. Čepulis nurodė, kad įstatymų pakeitimo projektas šiuo metu yra perduotas aptarti visuomenei, tad kiekvienas specialistas, nevyriausybinė organizacija ar įstaigos vadovybė gali pateikti savo siūlymus.
