Patirtis

Medžioklė urvuose – medžiotojų patirtis0

Pradedantiesiems. Medžiotojui, kuris neseniai susidomėjo urvinių gyvūnų medžiokle, patariama kurį laiką stebėti patyrusių kolegų darbą, kartu važiuoti į medžioklę ir praktiškai pasižiūrėti, kas ir kaip daroma. Kadangi tokioje medžioklėje be šuns neapsieinama, automatiškai prieš realią medžioklę jau įgyjama tam tikros patirties, nes šunį reikia apmokyti.

Medžiotojas savo terjerą ar taksą nuveda į dirbtinius urvus supažindinti su darbo sąlygomis ir specifika. Ten tikrai bus koks nors patyręs medžiotojas, kuriam galima užduoti visus klausimus, kuris papasakos, paaiškins, pamokys. Pačiam nuo balto lapo pradėti medžioti nėra prasmės, nes yra keletas žinotinų dalykų. Geriau paklausti patyrusių medžiotojų, negu vėliau galbūt skaudžiai mokytis iš savo klaidų. Urvų medžioklėje viskas gali atrodyti paprasta, bet tai yra tik pirmasis nežiniuko įspūdis.

Šuo. Medžioklės išvakarėse šuniui reikia duoti didesnę porciją, kad jis sukauptų jėgų. Iš ryto jos pravers medžioklėje ir nebus sunkumo pilve, nes pusryčių neduodame. Kiti sako, kad išbadėjęs šuo yra aršesnis ir atseit dirba geriau, bet paslaptis ne čia. Svarbiausia, kad pilnas pilvas netrukdo dirbti su atsidavimu. Prieš medžioklę persivalgiusiam žmogui irgi sunku. Jeigu oras drėgnas ar medžioklė numatyta drėgnose vietose arba vandenyje (bebrų), reikia pasiimti rankšluostį ir kokį šiltą audinį, kad po darbo šunį galėtumėte nusausinti ir sušildyti.

Medžioklė urvuose

Įrankiai. Kiekvienam urvinių gyvūnų medžiotojui reikia turėti vieną ar du kastuvus. Geriau, kad būtų du – ilgas ir karinės inžinerijos (pionierių) tipo kastuvas metaliniu kotu, nes mediniai kotai labai dažnai lūžta. Būtinas kirvis. Jeigu pasitaiko kasti vietoje, kur daug šaknų ir kastuvu patekti sunkiau, kirvis labai pravers. Šaknų rezginius patogiau nukirsti kirviu, nes kastuvu tai padaryti labai sunku. Aišku, kad nereikia imti didelio mėsos kirvio, o kompaktišką, aštrų kirvuką. Urviniams gyvūnams ištraukti galima naudoti specialų griebtuvą ar kilpą. Daugelis medžiotojų nusprendžia į gyvūną šauti urve.

Būtinai reikia žibintuvėlio ar net dviejų – ant galvos ir rankoje. Galvos žibintą naudoti patogu: rankos laisvos, o prireikus jį galima nuimti, pavyzdžiui, kad pažiūrėtumėte giliau į urvą. Ir dar: to nepavadinsi įrankiu, bet medžioklėje pravers – gera kompanija. Verta pasikviesti kolegų medžiotojų, nes urvų būna labai gilių ir kasti vienam keturis metrus nėra itin linksma. Ir kitus urvo išėjimus stebėti būtų galima patikėti patikimiems šauliams, turintiems gerą reakciją.

Prie urvo. Urvinių gyvūnų medžiotojai paprastai žino, kur šių žvėrių ieškoti. Jeigu būdami miške pastebite urvą ar šuo jį suranda, bet gyvūno nėra namuose ar esate nepasirengęs medžioklei, galite urvo vietą pasižymėti GPS žemėlapyje. Dabar yra keletas medžiotojams tinkamų žemėlapių ir mobiliųjų programų, galima naudoti Google žemėlapį ir kitas programas koordinatėms užfiksuoti.

Iš pėdsakų galima suprasti, koks gyvūnas čia gyvena, ir tada žinosi, kaip elgtis. Prieš medžioklę, bet tik ne paskutinę dieną, patariama ištyrinėti apylinkę, nustatyti, kur įėjimas, kur išėjimai, kaip prieiti prie urvo. Dideli barsukų urvai gali turėti 10–15 papildomų įėjimų ar išėjimų, priklauso nuo to, kokio amžiaus šis miestelis. Lapės urve irgi yra keletas tokių vartų. Kai kurie jų gali būti seni ir paslėpti augalais taip gerai, kad niekada nepagalvosi, kad žemėje yra plyšys. Įtartinas vietas galima patikrinti medžio šaka ar pagaliu.

Susiję straipsniai

Kasimas. Jokiu būdu negalima kasti urvo virš gyvūno. Reikia prisikasti netoli šuns ar net už jo. Prieš tai būtų neprošal ištirti urvo planą. Iškasus urvą virš gyvūno, jis išsigąs staiga atsiradusios šviesos ir iš visų jėgų laušis pro šunį, bandydamas bėgti. Tokioje situacijoje labai tikėtina, kad šuo nukentės. Be to, jeigu žvėriui pavyks ištrūkti ir nubėgti tuneliu, teks vėl laukti, kada šuo gyvūną sulaikys, ir reikės kastis iš naujo. Žinoma, tai reikia daryti atsargiai, kad pats nesužalotumėte savo šuns.

Šiais laikais naudojami ieškojimo prietaisai, leidžiantys tiksliai nustatyti atstumą iki šuns. Vienas tokių yra Didžiojoje Britanijoje gaminamas Terrier Finder – nedidelis detektorius ir šuns antkaklis. Iš esmės jis neleidžia rasti šuns po žeme, bet ieškant trumpesne distancija kaip su pelengatoriumi galima nustatyti šuns buvimo vietą. Kasant visą laiką reikia tikrinti, kiek liko iki šuns, kad kastuvu nesužalotumėte savo partnerio.

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.