Ieškodama duomenų apie invazinių rūšių populiacijas, Aplinkos ministerijos (AM) svetainėje radau informaciją apie Invazinių rūšių kontrolės tarybą. Tai yra AM patariamoji institucija, padedanti nustatyti invazinių rūšių prevencijos ir valdymo priemones. Jos uždavinys – padėti ministerijai formuoti valstybės politiką invazinių rūšių valdymo ir kontrolės srityje.
Aišku, mums aktualiausia tai, kas susiję su medžiojamaisiais invazinių rūšių gyvūnais. Pagal Medžioklės taisykles, invazinėmis, t. y. mūsų gamtai nebūdingomis, rūšimis laikomi: mangutai (Nyctereutes procyonoides), paprastieji meškėnai, kanadinės audinės, nutrijos ir ondatros.
AM atstovas atsakydamas laiške nurodė: „Veikla ir darbo tikslai surašyti nuorodoje. Invazinių rūšių kontrolės planai rengiami dar daugeliui rūšių, juos rengia mokslininkai ekspertai. Audinėms ir usūriniams atskirų planų, išskyrus medžioklę, nėra. Intensyvinti jų medžioklės nesiruošiama. Greitu laiku turi būti paskelbti invazinių rūšių kontrolės planai.“
Per vieną dieną mūsų žurnalo feisbuko grupėje Hunting in Lithuania apie 150 žmonių išreiškė nuomonę ir dauguma jų teigė esantys pasirengę medžioti daugiau mangutų ir kanadinių audinių, jeigu už kiekvieną neišdirbtą kailį gautų 25–40 eurų.
Kiek tektų mokėti už vieną kailį, kad medžiotumėte mangutus ir kanadines audines?
25–40 eurų – 115 balsų
15–25 eurų – 33 balsai
10–15 eurų – 4 balsai
Daugiau – 20 balsų
Ar mangutai laikomi invazine rūšimi?
Europos Sąjungos teisės aktuose invazinės rūšies apibrėžtis labai aiški – tai turi būti žmogaus sąmoningai ar nesąmoningai įvežta rūšis, kenkianti vietinėms rūšims. Mangutai visiškai atitinka šią apibrėžtį.
Mangutai paplitę Rytų Azijoje, Usūrio, Amūro kraštuose, iš Tolimųjų Rytų įvežti ir į Europą.
Dėl vertingo kailio nuo 1927 iki 1957 metų šie gyvūnai plačiai introdukuoti buvusioje TSRS teritorijoje. Pirmiausia jie buvo introdukuoti Usūrijoje, visai šalia natūralaus arealo, kur sėkmingai išplito, bet kitose azijinėse TSRS dalyse nepaplito. TSRS europinėje dalyje mangutai taip pat sėkmingai prisitaikė ir gausiai išplito. Pavyzdžiui, Latvijoje 1948 metais buvo paleisti 35 usūriniai šunys, o 1960 metais jų buvo jau apie 4210.
Plisdami mangutai pasiekė kitas Europos šalis. 2013 metais Švedijoje buvo vykdoma jų skaičiaus mažinimo programa, o Danijoje iki 2015 metų siekta visai šią žalingą rūšį išnaikinti.
Lietuvoje 1997 metais priskaičiuota apie 6700 mangutų. Lietuvoje mangutai medžiojami sėlinant, tykant, su urviniais šunimis urvuose.
Kiek Lietuvoje šiuo metu yra mangutų, niekas neskaičiavo, bet medžiojimo limitas kasmet keičiasi. Pernai sumedžioti 1402 mangutai, o tai yra 459 individais mažiau nei 2019–2020 metų medžioklės sezonu. 2018 metais sumedžioti 3839 mangutai. Štai Latvijoje pernai sumedžioti 6385 mangutai – gerokai daugiau nei pas mus.
AM Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas aiškino: „Mangutai yra ES susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąraše, ir tikrai niekas neplanuoja jų pripažinti vietine rūšimi.
Pagal Medžioklės taisykles, mangutų medžioklei nustatytos išskirtinės medžioklės sąlygos, leidžiančios kuo daugiau jų sumedžioti.“
Iš Medžioklės taisyklių
10. Medžiojant leidžiama naudoti šiuos įrankius ir priemones:
<…>
10.2.6. prožektorius, kurie pritaisyti prie šautuvo (leidžiama naudoti medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras tykojant, su šunimis arba ieškant sužeistų žvėrių).
<…>
15.1. medžiojamuosius gyvūnus medžioti varant leidžiama nuo spalio 15 d. iki sausio 31 d., atsižvelgiant į Medžioklės taisyklių 15.2 papunktyje nustatytus atskirų medžiojamųjų gyvūnų rūšių medžioklės terminus. Lapes, mangutus, kanadines audines, miškines ir akmenines kiaunes, juoduosius šeškus medžioti varant ne miškuose leidžiama nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d.
Medžioti su šunimis tamsiu paros metu lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras leidžiama nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d. (vienas medžiotojas gali vienu metu naudoti ne daugiau kaip 2 šunis).
Medžioti apšviečiant prožektoriumi lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras leidžiama nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d.
<…>
15.2. medžiojamuosius gyvūnus medžioti leidžiama:
<…>
15.2.18. lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas, ondatras –visus metus;
<…>
58. Draudžiama:
<…>
58.29. tamsiuoju paros metu (praėjus daugiau kaip pusantros valandos po saulės nusileidimo ir likus daugiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo) medžioti sėlinant, grandine, katilu, varant ir su šunimis, išskyrus atvejus, kai su šunimi ieškoma sužeisto gyvūno arba su šunimi medžiojami invaziniai žvėrys (mangutai, paprastieji meškėnai, kanadinės audinės, nutrijos ir ondatros).
Mokėti už kailį? Neapsimoka!
Kaip rodo kovos su afrikiniu kiaulių maru priemonių rezultatai, išmoka už konkrečios rūšies, konkrečius parametrus atitinkančių egzempliorių sumedžiojimą yra efektyvus populiacijos mažinimo instrumentas. Primename, kad dėl ES finansavimo Baltijos šalyse buvo mokamos premijos už kiekvieną sumedžiotą šernę. Specialistai pripažįsta, kad būtent dėl išmokų pavyko greitai sumažinti šernų populiaciją. Tai iš esmės padėjo apsaugoti mūsų kiaulių augintojus nuo didesnių nuostolių, o vartotojus – nuo didelio kiaulienos kainų šuolio.
Kodėl kalbame apie išmokas? Vyresni medžiotojai prisimena, kad tarybiniais laikais visų kailinių žvėrių kailiai buvo superkami centralizuotai ir už juos labai gerai mokėdavo. Mangutų ir lapių medžiotojai galėdavo užsidirbti antrą ir net trečią algą. Kiekvienas urvas būdavo gerai prižiūrimas, medžiotojai rūpindavosi gyvūnais, net šerdavo juos, kad kitą sezoną galėtų medžioti ir uždirbti. Yra tekę girdėti istorijų net apie tarpusavio medžiotojų kovas dėl to, kad kažkas leido sau medžioti kito prižiūrimame plėšrūnų urve.
Pasak AM atstovų, apie tai net nepradėtos diskusijos – toks mokestis, jų nuomone, visiškai nebūtų tikslingas ir tik leistų keliems pasipinigauti, būtų tik sukurta krūva biurokratinių reikalavimų, leidžiami pinigai to aparato išlaikymui, o realios įtakos populiacijai nebūtų. Kanadinių audinių išvis nėra jokio tikslo naikinti (tereikia uždrausti fermas). AM atstovai spėja, kad ir mangutus jau kažkada bus galima laikyti vietine rūšimi.
Kitas primins, kad Tarybų Sąjungoje kailius supirkdavo tam, kad jie būtų perdirbti ir parduoti arba naudojami kailiniams dirbiniams. Rusijoje ši pramonė vis dar sėkmingai veikia. Natūralių kailių paklausa nemažėja, kaip nekrinta ir oro temperatūra žiemą Rytų pusrutulio šiauriniuose regionuose.
Lietuvoje turime visas sąlygas skatinti invazinių rūšių – mangutų ir kanadinių audinių – populiacijų mažinimą, jeigu būtų sukurta kailių supirkimo, perdirbimo ir naudojimo sistema. Aišku, tai nėra paprastas procesas, bet jis tikrai pamažintų šių plėšrūnų skaičių.
Pasiutligės kontrolė
Mangutai yra vieni aktyviausių pasiutligės, niežų ir kitų pavojingų ligų platintojų. Baltijos šalys aktyviai kovoja su pasiutligės plitimu ir stengiasi sumažinti smulkiųjų plėšrūnų populiacijas. Taip pat buvo pradėta oralinė vakcinacija, davusi savo rezultatų. Dabar Lietuva yra nuo pasiutligės visiškai apsisaugojusių šalių sąraše.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) Lietuvoje vykdo pasiutligės kontrolės programą: tiriami įtariami naminiai gyvuliai, augintiniai ir laukiniai gyvūnai (lapės ir usūriniai šunys) bei vykdoma oralinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės, kontroliuojama, ar naminiai šunys, katės ir šeškai vakcinuoti nuo pasiutligės pagal vakcinos gamintojo instrukciją.
VMVT moka medžiotojams 10 eurų kompensacijas už buferinėje zonoje – pasienyje su Baltarusija – sumedžiotus lapes ir usūrinius šunis, pristatytus pasiutligės vakcinacijos efektyvumo tyrimams.
Planuojama iš visos buferinės zonos paimti 820 mėginių. Pagal gyvūnų rūšis mėginiai neskirstomi, nes mangutų populiacija nėra didelė.
VMVT specialistai atlieka ir keliuose partrenktų gyvūnų smegenų tyrimus. Šiuos gyvūnus gali pristatyti ir privatus veterinarijos gydytojas, ir medžiotojai.
Oralinė vakcinacija
Oralinės vakcinos nuo pasiutligės mėtomos du kartus per metus – rudenį ir pavasarį 50 kilometrų pasienio su Baltarusija ruože išmėtomi jaukai su vakcina nuo pasiutligės. Vienos kampanijos metu išmėtoma 505 000 jaukų su vakcina, iš viso per metus išmėtoma 1 010 000 jaukų. Ši programa finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų ir dalinai – iš ES.
Jaukas sudėtimi panašus į šunų ar kačių maistą, tik jo viduje, paketėlyje, yra keli lašai skysčio – vakcinos. Vakcina sukelia gyvūno organizmo imuninį atsaką ir laukiniai gyvūnai – lapės, mangutai – tampa atsparūs pasiutligės sukėlėjui.
Pačiupinėjus jaukus, užsikrėsti pasiutlige žmogui pavojaus nėra – vakcina visiškai saugi ir patikrinta. Jaukų aptikus prie gyvenamųjų namų, apie tai būtina pranešti teritorinei VMVT, kurios specialistai atvyks jų paimti. Jei tokį jauką netyčia surado ir suėdė augintinis, rekomenduojama keletą dienų stebėti jo sveikatą, pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju. Naminiams gyvūnams šie jaukai nėra pavojingi.
Paskutinis Lietuvoje pasiutligės apsikrėtimo atvejis buvo užregistruotas 2018 metais, kai netoli Baltarusijos rasta nugaišusi lapė. Ištyrus jos smegenų audinius, nustatyta pasiutligė.
Nors pasiutligės nebeturime, atsipalaiduoti dar negalime, nes kaimyninėse šalyse – Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje ir Lenkijoje – ji paplitusi tarp naminių ir laukinių gyvūnų, todėl rizika, kad į Lietuvą gali atklysti užsikrėtusių laukinių gyvūnų, visada išlieka. Tad pasienyje labai svarbu toliau intensyviai medžioti tiek mangutus, tiek lapes.
Kailių dirbimas
UAB Kailenos Kailiai
Kailenos Kailiai – viena iš kailių išdirbimo įmonių Lietuvoje, įkurta 2002 m. Šiauliuose. Ūkinių gyvūnų, kailių fermose augintų ir sumedžiotų gyvūnų kailiai priimami ir iš Lietuvos, ir iš kitų šalių augintojų bei medžiotojų.
Priimami ir išdirbami bebrų, lapių, usūrinių šunų, šeškų, kiaunių, nutrijų, triušių, ondatrų, veršelių, stirnų, sabalų, audinių, šinšilų, meškinų, vilkų, šernų kailiai.
IĮ Baltijos kailiai
Baltijos kailiai – kailių išdirbimo, siuvimo ir pardavimo įmonė, įsikūrusi Kaune. Sėkmingai bendradarbiauja ne tik su Lietuvos, bet ir su užsienio partneriais.
UAB Cipel Baltika
Cipel Baltika užsiima ūkinių gyvūnų, fermose auginamų kailinių žvėrelių ir laisvėje sumedžiotų gyvūnų kailių rauginimu ir išdirbimu.
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė iki 2022 m. pabaiga!
