Kimbame į lygiavamzdžio kulkų atsargas, kad patikrintume, ką daro 12-ojo kalibro kulka, paleista į taikinį už krūmų.
Eksperimentas
Užduotis: išsiaiškinti, ar saugu šauti 12-ojo kalibro lygiavamzdžio kulka per krūmus, ar ji keičia kryptį, ar deformuojasi
Vieta: šaudykla Mežirbes, Latvija
Taikinys: maždaug 2 m nuo šakų ir eglių kliūties
Atstumas iki taikinio: 35 m
Dalyvauja:
Linda Dombrovska
Ginklas: Benelli Super Gold pusautomatis 12/76
Šaudmenys: Rottweil Brenneke 70 mm, Rottweil Brenneke Magnum 76 mm, D Dupleks Monolit 28, Clever Steel Slug
Oskaras Treilichas
Ginklas: IŽ 18, 12/76, vienvamzdis
Šaudmenys: Zala Arms Leader, Zala Arms Gualandi, Strela, Mayer
Indulis Burka
Ginklas: Frankonia Forest Favorit, 12/76 vertikaliai dvejintas lygiavamzdis
Šaudmenys: Monolit 32, Dupo 28, Hexolit 32
Iš Medžioklės taisyklių: Draudžiama <...> šaudyti, kai dėl rūko, pūgos, gausaus sniego ar lietaus, prietemos, akinančios saulės ir kitų veiksnių taikinys yra neaiškus ar nematyti, kas yra už taikinio pavojingu šūvio atstumu.
Medžioklės rezultatai priklauso ne tik nuo sėkmės bei šaudymo įgūdžių, bet ir nuo pasirinkto ginklo bei šaudmenų. Lygiavamzdis ir kulka yra komplektas, kuriuo Lietuvoje dažniausiai medžiojama per medžioklę varant, neretai – ir tykant. Situacijų ir aplinkybių būna įvairių, bet visada ir visur reikia laikytis pagrindinio principo prieš nuspaudžiant nuleistuką – privalu įsitikinti, kad šaunama į aiškiai matomą taikinį.
Vis dėlto ne visada pavyksta pastebėti kokią šaką ar smilgą kelyje tarp vamzdžio ir taikinio. Kartais ir laimikį matai aiškiai, nors jis ir už šakos, bet klausimas lieka aktualus – ar tokioje situacijoje spausti nuleistuką, ar geriau palaukti?
Medžiotojai visada ieško idealios kulkos – kuri bus efektyvi, tiksli, įveiks įvairias kliūtis. Klasikine, itin patikima kulka šūviams per šakas laikoma D Dupleks Monolit. Ji nuolat minima kaip kone vienintelė, galinti įveikti kliūtis ir pasiekti taikinį. Juk žinome istorijų, kaip susidūrusi su kliūtimi kulka gali rikošetuoti, pakeisti kryptį. Taigi, kontroliuojamomis eksperimento sąlygomis nusprendėme išbandyti, kaip elgiasi skirtingos kulkos, šaudant iš 35 m, pastačius taikinį maždaug už 2 m nuo šakų kliūčių.
Šį kartą akcentavome ne pataikymo tikslumą, o labiau siekėme suprasti, kur ir kaip kulka lekia toliau, jeigu jos kelyje pasitaiko šaka. Pirma, reikia iš karto pasakyti, kad per šakas tiksliai nusitaikyti į taikinį yra labai sunku, todėl negalima kalbėti apie jokį tikslumą. Taip pat kviečiame nespausti nuleistuko, jeigu taikinys nėra visu šimtu procentų matomas ir negalima suprasti, kaip toli už šakų jis yra. Tai viena didžiausių problemų. Jeigu taikinys yra iš karto už šakų, problemų bus mažiau, bet kuo toliau, tuo didesnė rizika prašauti ar tik sužeisti.
Rottweil Brenneke 70 mm, Rottweil Brenneke Magnum 76 mm, D Dupleks Monolit 28, Clever Steel Slug
Be jokių išankstinių prielaidų eksperimentui naudojome tokias lygiavamzdžio kulkas, kokių turėjome namuose. Svarbiausia užduotis buvo suprasti lygiavamzdžio kulkos elgseną pataikius į šaką. Viena svarbiausių išvadų – jeigu kulka pataiko į kelias šakas, ji tikrai pradeda vartytis. Pataikiusi į ploną šakelę, už 2 m esantį taikinį ji pasieks nesivartydama. Kai tik kliūtis didesnė – didėja ir rizika.
Gana lengva ir labai greita bešvinė Clever (1) taikinį pasiekė nekeisdama trajektorijos ir nepradėjusi vartytis. Ji pataikė į vieną nedidelę šakelę.
Brenneke 70 mm (2) pataikė jau į kelias šakas ir dėl to taikinį pasiekė šonu.
Brenneke Magnum 76 mm (3) taikinį pasiekė, nepradėjusi vartytis ir nenukrypusi, nors pataikė į gana storą šaką. Iš karto reikia nurodyti, kad tai labai galinga amunicija su didžiule atatranka. Kulkos greitis – 420 m/s. Įdomu, kad gamintojas nurodo, jog ši kulka medžiojant šernus bus efektyviausia šaunant iki 30 m atstumu, o Brenneke 70 mm, jos gamintojo duomenimis, geriausi rodikliai būna šaunant į šerną iki 20 m atstumu.
Monolit 28, kaip ir Brenneke 70 mm, pataikiusi į kliūtį pradėjo vartytis ir taikinį pasiekė šonu. Įdomumo dėlei iššovėme ir DSR sportinę kulką – pataikiusi į nedidelę šakelę taikinį ji pasiekė nesivartydama.
Zala Arms Leader, Zala Arms Gualandi, Strela, Mayer
Oskaras mėgino šaudyti savo kulkų kolekcija, kurioje buvo ir 1984 m. gaminta Mayer kulka bei dar vienas tarybinis gaminys – Strela. Tokiais senais šaudmenimis geriau šaudyti tik šaudykloje, o ne į medžiojamą gyvūną, nes neaišku, kas su tokia amunicija gali nutikti bėgant metams.
Iš keturių Oskaro paleistų šūvių trys kulkos pradėjo vartytis, Zala Arms Gualandi taikinį pasiekė šonu. Iš paleistų kulkų tik Zala Arms taikinį pasiekė tiksliai tiesiai, nors ir tai nėra 100 proc. rodiklis, nes ši kulka pataikė į mažesnę šaką.
Apskritai Oskaro išvados tokios: bet kuriai lygiavamzdžio kulkai, savo trajektorijoje susidūrusiai su didesne ar mažesne kliūtimi, kyla rizika pradėti vartytis, vadinasi, kulka greitai netenka energijos ir gali pakeisti skrydžio trajektoriją.
0420
Monolit 32, Dupo 28, Hexolit 32, Monolit 28
Indulio kišenėje – puikus komplektas, leidžiantis tikėtis gerų rezultatų. Aišku, išskyrus Hexolit 32, nes šios kulkos, pasiekusios taikinį, skyla, bet vis tiek įdomu, kaip jos pasirodys.
Kalbėdami apie krūmus ir kulkas, medžiotojai mini būtent Monolit 32 kaip geriausią ir patikimiausią kulką, jeigu tarp taikinio ir kulkos pasitaiko kokių kliūčių, tad Indulio bandymo laukėme kaip įdomiausio. Iš dviejų šūvių su Monolit 32 vienu atveju kulka, pataikiusi į šakas, pradėjo vartytis ir taikinį pasiekė jau pasisukusi.
Dupo ir Monolit 28 antras kontrolinis šūvis taikinį pasiekė šonu, o Hexolit, kaip ir tikėjomės, ne tik ištaškė šakas, bet ir paliko taikinyje didelę skylę. Visi pažymėti taškeliai – kulkos ir šakų gabalėliai po Hexolit sprogimo. Tai reiškia, kad su šiais šaudmenimis reikia būti atsargiam, jeigu netoliese yra kitas žmogus, šuo ar bet kas, į ką nereikėtų pataikyti. Jeigu kulka susiduria su kliūtimi, jos dalys skrieja visomis kryptimis.
Monolit 28 (5) atveju taikinį pasiekė kulka ir jos stabilizatorius, todėl taikinyje – dvi skylės. Indulis nusprendė taip pat iššauti su Monolit 28, kad atliktų kontrolinį šūvį ir palygintų su Lindos šūvio rezultatu. Abu kartus rezultatas tas pats – kulka taikinį pasiekė šonu.
Ekspertų nuomonės
Aptardami eksperimento rezultatus, nuomonės klausėme dviejų šaudymo sporto žinovų: Vilnio Jaunzemo iš šaudymo sporto klubo Mārkulīči ir Dmitrijaus Klešnino – iš Anima Libra. Abu ekspertai patvirtino, kad susidūrusi su kliūtimi kulka greitai netenka energijos, todėl kuo toliau yra taikinys, tuo didesnė rizika, kad kulka neatliks savo užduoties. Taip pat, pradėjusi vartytis, kulka galiausiai gali pakeisti trajektoriją, o tai kelia papildomą riziką prašauti, sužeisti ar net pataikyti kur nors, kur neplanuota.
Taip pat V. Jaunzemas pabrėžė, kad visos medžioklinės kulkos gaminamos taip, kad skriedamos nesivartytų, nors jis nurodė, kad DSR ir Zala Arms Leader kulkos vis tiek šiek tiek siūbuoja, o mažiausiai siūbuojant pastebėjo D Dupleks. Pataikiusi į krūmus, kulka netenka stabilumo, energijos, galios, sumažėja galimybė ja ką nors sėkmingai sumedžioti. Aišku, gali pasikeisti ir kulkos kryptis.
V. Jaunzemas savo šaudykloje taip pat atliko eksperimentų, šaudydamas kulkomis į taikinį per kliūtis. Savo praktikoje jis pastebėjo, kad didžiausią neigiamą poveikį kulkai daro šlapia žolė. Pasisukusi kulka netenka energijos, taigi ir galimybės giliai įsiskverbti į gyvūną bei sukelti pakankamai mirtiną sužeidimą, todėl yra didesnė rizika gyvūną sužeisti, o ne sumedžioti. Pasak V. Jaunzemo, kartą, jam iššovus su Monolit 32, per nedidelį medį pasisekė sėkmingai sumedžioti lapę.
„Sunkiausia medžiotojams išmokti nešauti. Kulkai pataikius į kliūtį, nepagerėja jokie rodikliai, ji tik praranda savo galimybes“, – tokią pagrindinę išvadą padarė ekspertas.
Išvados
Eksperimentas tik patvirtino, kad lygiavamzdžio kulka šauti į taikinį, esantį už krūmų, tikrai nėra gera mintis. Tai netgi labai prastas sumanymas, nepaisant šaudmenų tipo.
Skirtingų kulkų lyg ir geresni rezultatai paaiškinami tik tuo, kad jos pataikė į mažesnę šakelę. Šių kulkų privalumas galėtų būti tai, kad jeigu medžioklės sąlygomis tarp taikinio ir kulkos pasitaikytų kokia nepastebėta kliūtis, rizika prašauti ar sužeisti galėtų būti mažesnė.
Vis dėlto apskritai tenka konstatuoti, kad sąmoningai šauti į taikinį, esantį už bet kokios kliūties, tikrai nereikėtų, nes yra labai didelė rizika, kad kulka gali pakeisti skrydžio trajektoriją, o tai iš tiesų yra vienas pavojingiausių rezultatų. Kulka gali pradėti vartytis kūliais, o dėl to ji arba pasiektų taikinį šonu, arba pakeistų skrydžio trajektoriją.
Prieš šaunant būtina įsitikinti, kad tarp taikinio ir šaulio nėra kliūčių, taip pat tikrai nereikėtų šauti iš toliau, negu numatė gamintojas. Medžiotojų etika ir pareiga reikalauja, kad šūvis būtų paleistas į aiškiai matomą taikinį, darant viską, kas įmanoma, kad gyvūnas būtų sumedžiotas kuo efektyviau, sukeliant kuo mažiau kančių.
Svarbu
– Prieš šaudami kulka, įsitikinkite, kad į vamzdžius įsukti tinkami skleistuvai (angl. choke).
– Jokiu būdu nešaukite 76 mm šoviniu, jeigu ginklas skirtas 70 mm šoviniams. 76 mm šovinį į vamzdį įgrūsti įmanoma, bet rezultatas gali būti pavojingas šauliui.
– Į gyvūną tikrai nereikėtų šauti senais šaudmenimis, dėl kurių efektyvumo nesate tikras 100 procentų. Jeigu nusprendėte naudoti seną amuniciją, po kiekvieno šūvio patikrinkite vamzdžio kanalą, ar jis laisvas.
– Itin atsargiai šaukite ekspansyviaisiais (Hexolit ir pan.) šaudmenimis, ypač jeigu netoliese yra kitų gyvūnų, šunų ar bet ko kito, į ką nereikėtų pataikyti.
– Į gyvūną jokiu būdu negalima šauti sportine amunicija – šiam tikslui ji nėra skirta.
– Prieš einant į mišką su tam tikra amunicija, rekomenduojame pirmiausia išbandyti ją šaudykloje, kad suprastumėte, kaip ji skrieja. Eksperimentas parodė, kad su tuo pačiu ginklu skirtingos kulkos skrieja skirtingai.
Norite nusipirkti žurnalą internetu arba jį užsiprenumeruoti?
