Lenkijos Klimato ir aplinkos ministerija paskelbė medžiojamųjų gyvūnų medžioklės laikotarpių ir medžiojamųjų rūšių sąrašo pakeitimų projektus. Šaltinis: braclowiecka.pl
Kaip buvo pranešta anksčiau, šie projektai numato draudimą medžioti septynias paukščių rūšis. Tai: jerubė (Tetrastes bonasia), didžioji antis (Anas platyrhynchos), rudagalvė kryklė (Anas crecca), rudagalvė antis (Aythya ferina), kuoduotoji antis (Aythya fuligula),
slanka (Scolopax rusticola,) ir laukys (Fulica atra). Ministerija savo sprendimų pagrindimą sieja net su Konstitucija.
Kai kurių rūšių populiacijos mažėjimas
Savo pateiktame aiškinamajame rašte ministerija iškelia keletą argumentų. Visų pirma, pabrėžiama, kad imamasi prevencinių priemonių dėl kai kurių paukščių rūšių populiacijų mažėjimo tendencijų ir būtinybės stebėti šių rūšių skaičių siekiant nustatyti veiksnius, darančius įtaką jų populiacijoms.
Atkreipkime dėmesį į paryškintą frazę. Populiacijos mažėjimas, nors ir ginčytinai, buvo paminėtas tik rudagalvės kryklės, rudagalvės antys, kuoduotosios antys ir laukiai. Kalbant apie jerubė, buvo tik išreikštas susirūpinimas dėl galimo šios rūšies skaičiaus ir paplitimo mažėjimo ateityje, nors pateikti pastarųjų metų duomenys rodo teritorinių patinų gausėjimą.
Pastarąjį dešimtmetį buvo fiksuotas ir slankos populiacijos augimas, o didžiosios ančių atveju apsiribota tik jų skaičiaus įvertinimu – apie 1,1 mln. individų, kas esą atitinka vidutinę gausą. Trumpi, vienašališki ir neišsamūs svarstymai apie populiacijų pokyčius, papildyti argumentu dėl neva neigiamo medžioklės poveikio populiacijos tendencijoms (po buveinių nykimo, plėšrūnų poveikio ir klimato kaitos), ministerijos nuomone, visiškai pateisina šių rūšių išbraukimą iš medžiojamųjų gyvūnų sąrašo.
Antikonstitucinė intervencija į aplinką
Projektų autoriai teigia, kad medžioklės įtaka šių rūšių atveju nėra būtina, nes jų populiacijos nėra per tankios. Be to, ji nebūtų reikalinga net ir populiacijai didėjant, nes šios rūšys nesukelia ekonominių ar ekologinių nuostolių ir nedaro pastebimos žalos žemės ūkio kultūroms.
Iš anksto numatant įstatymo reikalavimą gauti žemės ūkio ministro ir kitų institucijų nuomonę, aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad siūlomi pakeitimai nepalies ministerijai pavaldžių sričių. Be to, tarp eilučių užsimenama, kad pokyčiai susiję ir su siekiu pašalinti paukščių trikdymą per medžioklę bei klaidingą saugomų rūšių sumedžiojimą. Tai esą ypač aktualu „retai perinčiai kuoduotojai antis“, kurią medžiotojai dažnai supainioja su kita griežtai saugoma rūšį“. Tokia argumentacija atrodo nelogiška ir prieštaringa.
Galiausiai ministerija teigia, kad nėra duomenų, jog medžioklė padeda saugoti išvardytas paukščių rūšis, nors tai yra vienas iš įstatyme numatytų medžioklės tikslų (be kita ko, ir gamtinių išteklių valdymas bei tradicijų puoselėjimas).
Aiškinamajame rašte netgi cituojami Konstitucijos straipsniai, pritempiant juos prie ministerijos argumentų. Nurodoma, kad šių rūšių medžioklė neskatina socialinių poreikių tenkinimo. Pagal Konstitucijos 5 straipsnį, įsikišimas į aplinką turi būti kuo mažesnis, o jo teikiama socialinė nauda turi būti bent jau proporcinga patiriamoms netektims. Tarp tokių netekčių įvardijami populiacijos mažėjimas, paukščių trikdymas ir nepriimtinas neišieškotų, sužeistų paukščių skaičius – todėl, anot ministerijos, nėra pagrindo kalbėti apie socialinį poreikį.
Projekto rengėjai taip pat teigia, kad dėl medžioklės draudimokaip vieno iš mirtingumo veiksnių neabejotinai padidės populiacijos dydis, o tai prisidės prie aplinkos apsaugos ir pagerins šių paukščių gyvenimo sąlygas Lenkijoje. Šioje vietoje verta pacituoti dr. Bartoszo Krąkowskio straipsnį Kai kurių medžiojamųjų paukščių populiacijų būklė Lenkijoje (BŁ nr. 8/2024), kuriame įrodoma, kad rūšies buvimas medžiojamųjų gyvūnų sąraše nereiškia jos populiacijos mažėjimo, o medžioklės įtaka paukščių populiacijoms yra minimali arba nereikšminga.
Lenkijos medžiotojai praneša, kad visus PZ£ argumentus Mokslo taryba pateikė valdžiai, o viceministras Mikolajus Dorožala (Mikołaj Jan Dorożała) leido suprasti, kad vadinamosios konsultacijos rengiamos siekiant parodyti, kad jis jas rengia ir kad pozicija nesikeis. Jis įves draudimą medžioti visus paukščius, o ateityje uždraus medžioti viską.
Daugės prašymų dėl draudimų išimčių
Tačiau ministerija numato vieną problemą, kuri gali kilti uždraudus septynių rūšių medžioklę – išaugs administracinių bylų, susijusių su leidimais išimtiniais atvejais nukrypti nuo draudimų, skaičius. Labiausiai tikėtina, kad daugės prašymų naikinti lizdus, baidyti ar trikdyti paukščius jų poilsio vietose, perėjimo metu ar jauniklių auginimo vietose. Atsižvelgiant į didelį didžiosios ančių populiacijos paplitimą, tokių atvejų gali būti nemažai – atvirai pripažįsta projekto autoriai. Tačiau jie taip pat teigia, kad administracinių institucijų darbo krūvio padidėjimą sunku įvertinti.
Tuo pat metu, poveikio vertinimo ataskaitoje optimistiškai teigiama, kad šie pakeitimai neturės poveikio valstybės biudžetui, šalies ekonomikai ir verslui, įskaitant mažų ir vidutinių įmonių veiklą.
Konsultacijos iki sausio 30 d
Projektai buvo perduoti tarpžinybiniam derinimui ir ekspertiniam vertinimui (tarp jų ir Lenkijos medžiotojų sąjungai), taip pat pateikti viešoms konsultacijoms, į kurias pakviestos 70 nevyriausybinių gamtosauginių organizacijų. Procesas truko 10 dienų, o savo pastabas iki sausio 30 d. galejo teikti ir kitos asociacijos, fondai bei privatūs asmenys.
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
