Netoli Maduonos (Latvija) sumedžiotas niežais sergantis vilkas. Tokie atvejai, pasirodo, nėra reti.
Situaciją vertina Latvijos medžiotojų asociacijos vadovas Haraldas Barvikas:
„Deja, visuose Latvijos regionuose vis dažniau sumedžiojama tokių niežuotų vilkų. Tai vienareikšmiškai yra ligotos populiacijos rodiklis. Akivaizdžiai vilkų skaičių esame netinkamai įvertinę. Niežų plitimas didelėje populiacijos dalyje yra vienas rodiklių, kad populiacija tanki. Kviečiu mokslininkus ir Latvijos miškų tarnybą peržiūrėti vilkų medžioklės limito nustatymo kriterijus, nes toks niežų plitimas populiacijai kelia daug didesnį pavojų negu medžioklė. Jeigu ligotų gyvūnų neišmedžiosime, rizikuojame sugriauti populiaciją. Noriu paklausti vilkų medžioklės priešininkų: ar iš tiesų norite miške matyti tokius vilkus? Jeigu toliau galios jų idėjos, jau netolimoje ateityje matysime tik tokius vilkus, o po kurio laiko nematysime visai… Deja, tai realybė, kurios to nesuvokdami siekia plėšrūnų medžioklės oponentai.“
Tokius gyvūnus pagavus, išgydžius ir grąžinus į natūralią aplinką situacija nepagerės, nes vilkai – gana didelis niežinės erkės šaltinis.
Šį konkretų gyvūną sumedžiojęs vilkų medžiotojas Janis Ruozytis iš Maduonos atskleidžia, kad vilkai niežus pasigauna įkandę niežuotam mangutui ar vėliau tarpusavyje.
„Mėtrienos valsčiuje, kur sumedžiojau ligotą gyvūną, gyvena vilkų gauja iš septynių aštuonių individų. Greičiausiai jie visi serga niežais, – mano medžiotojas. – Vilkų populiacija tikrai didesnė, nei skaičiuoja mokslininkai. Per šį medžioklės sezoną Maduonos rajono teritorijoje sužinojau apie devynias guolių vietas ir pačioje teritorijoje, ir už jos. Kukliai skaičiuojant, viename guolyje gyvena penki vilkai, tad išeina tikrai daugiau kaip keturiasdešimt vilkų.
Didelę populiaciją rodo ne tik niežai, bet ir šią vasarą įvykę naminių gyvūnų išpuoliai – jų buvo netipiškai daug. Netoli vietų, kur vasarą padaryta žalos, sumedžioti trys vilkai buvo jauni individai, kurie apsistojo vilkams nebūdingose vietose. Tai rodo, kad kiti plotai jau užimti.
Sausį prasidės vilkų ruja – gyvūnai daug judės, kontaktuos, tad niežai toliau sparčiai plis. Labai gaila, kad ši liga naikina vilkų populiaciją. Reikėtų griežtesnės vilkų populiacijos kontrolės. Mes, medžiotojai, norime matyti sveiką ir stabilią vilkų populiaciją, o ne ligotą ir merdinčią! Šiuo metu (dvi savaitės prieš Kalėdas, – aut. past.) besniegėmis sąlygomis jau sunaudota didžioji dalis medžioklės limitų. Jeigu pasnigs, limitas bus pasiektas labai greitai. Manau, kad teisingiausia vilkus medžioti po rujos kovo mėnesį, kai jie pasidaliję teritorijas. Tokia medžioklė yra rezultatyviausia ir duoda didžiausią efektą. Vis dėlto jau daugelį metų kovą medžioklės leidimų nebėra.“
Latvijos miškininkystės instituto Silava vyr. mokslininkas dr. biol. Janis Uozuolinis:
„Niežai vilkų populiacijoje nėra nieko neįprasta. Jais apsikrečia visi šuninių šeimos gyvūnai, įskaitant lapes ir mangutus. Šie gyvūnai gaujoje dažnai kontaktuoja vienas su kitu ir niežinė erkė nuo vieno gyvūno patenka ant kito. Niežinės erkės sutinkamos gamtoje, kaip ir bet kurios ligos sukėlėjai. Ši liga paprastai banguojanti – tai sustiprėja, tai sumažėja.
Labai retais atvejais, jeigu niežai negausūs ir gyvūnas visaip kitaip sveikas, yra nedidelė tikimybė, kad jis pasveiks. Paprastai niežai apima visą gyvūną ir jis nugaišta.
Nuo tada, kai atliekame stebėseną, visada fiksuojame niežuotų vilkų.
Vienas niežų šaltinių vilkams yra mangutai, kuriuos šie dažnai pjauna. Vilkai nemėgsta lįsti į urvus, kur galėtų būti gyvenęs koks niežais infekuotas gyvūnas – taip šia liga greičiau apsikrės lūšis.
Jeigu vilkų gaujoje yra infekuotas gyvūnas, liga ilgainiui gali apimti visą būrį. Mėtrienos apylinkėje ši liga paplitusi.
Be to, niežuotiems gyvūnams išgyventi leidžia šiltos žiemos. Šaltą žiemą jie nugaišta, nes neturi kailio su povilne, kuris jiems padėtų išsaugoti šilumą. Tokius vilkus anksčiau rasdavo sušalusius.
Tai, ar niežų paplitimą galima sieti su vilkų skaičiumi, pasakyti sunku. Niežai įprastai pernešami toje pačioje gaujoje, o ne iš vienos į kitą, nes vienoje gaujoje jie plinta greičiau.
Sausio mėnesį prasidės vilkų ruja, tačiau reikia atsižvelgti į mūsų pastebėtą dalyką – niežuotos vilkės nerujoja. Jos jaučiasi prastai ir nėra pasirengusios tęsti giminę.“
