Išsirinkti žiūronus sudėtinga. Kainos skiriasi net šimtą kartų – nuo keliasdešimties eurų kainuojančių žiūronų iki sudėtingų įrenginių už kelis tūkstančius. Apžvelgdamas įvairių gamintojų ir modelių žiūronus, neretai susipainioji, nes prie vieno modelio pavadinimo prirašyta ED, prie kito – HD. Galėtų net susidaryti įspūdis, kad HD žiūronai geresni nei ED, bet kaip yra iš tikrųjų?
ED reiškia extra-low dispersion – itin žema dispersija, o HD yra high density – didelis tankis, tačiau iš esmės tai reiškia tą patį. HD greičiau tėra rinkodaros triukas, ir kiekvienas gamintojas gali pats nuspręsti, ką jis iš tiesų reiškia. Iš principo visuose ED ir HD optinių įrenginių lęšiuose yra fluorito, kuris sumažina chromatinę aberaciją – vaizdo iškraipymą.
Chromatinė aberacija paprastai atsiranda iš didesnių nuotolių – vaizdo kraštuose spalvos atrodo susiliejusios. Šis susiliejimas gali labai sutrukdyti tinkamai įvertinti, pavyzdžiui, stirnino ragus ar net atskirti paukščio plunksnų spalvą. ED ir HD reiškia labai aiškų vaizdą, tačiau tai ir gerokai pabrangina prekę, nesvarbu, ar tai žiūronai, ar optinis taikiklis.
Kalbant apie tai, ką gi iš tiesų reiškia HD, kiekvienas gamintojas aiškina savaip. Pavyzdžiui, Leica sako, kad tai didesnis įrenginio šviesos pralaidumas ir kad žiūronų lęšiai sukurti naudojant fluoritą. Štai Bushnell savo Ultra HD žiūronų pavadinime šiuo ženklu nurodo, kad lęšiai padengti vandeniui atsparia danga ir yra aukšto šviesos pralaidumo. Tad galima sakyti, kad HD nėra techninė sąvoka, kitaip nei ED.
Šviesos dispersija (lot. dispersus – išbarstytas, išsklaidytas) yra medžiagos lūžio rodiklio priklausomybė nuo šviesos dažnio (bangos ilgio). Kai didėjant šviesos dažniui didėja lūžio rodiklis, vyksta normalioji šviesos dispersija. Anomalioji šviesos dispersija vyksta tada, kai didėjant šviesos dažniui medžiagos lūžio rodiklis sparčiai mažėja.
Fluoritas yra halogenidų klasės mineralas, kalcio fluoridas, CaF2. Dėl labai mažos šviesos dispersijos juo pakeičiamas optikos stiklas aukštos klasės teleskopuose ir fotoaparatuose. Dideliems lęšiams fluoritas auginamas dirbtinai. Gaminant aukštos klasės optinius įrenginius, reikia nepamiršti, kad saulėje įšilusio fluorito savybės kinta.
Aberacija (lot. aberratio – nukrypimas) – iškreiptas objekto atvaizdas optinėse sistemose (jis netikslus, kontūrai spalvoti). Skiriama geometrinė, chromatinė ir difrakcinė aberacija.
Geometrinės aberacijos rūšys: astigmatizmas, atvaizdo lauko kreivis, distorsija, koma, sferinė aberacija. Chromatinę aberaciją lemia šviesos dispersija. Tokia aberacija randasi tada, kai objekto vaizdai, sudaryti įvairaus bangos ilgio spindulių, yra nevienodi. Dėl to optinis atvaizdas netenka aštrumo ir matyti spalvoti žiedai.
Geometrinė ir chromatinė aberacija dingsta pasirinkus tinkamus optinės sistemos elementus (veidrodžius, lęšius). Difrakcinė aberacija kyla dėl šviesos difrakcijos, ir ji paprastai yra menka. Difrakcinės aberacijos pašalinti neįmanoma, nes ji susijusi su bangine šviesos prigimtimi.
Prenumeruokite žurnalą tiesiogiai internetu!
Naująjį žurnalo numerį jau galima įsigyti spaudos vietose ir internete!
