Nors gyvūnas ir didelis, mirtinų pataikymo vietų nėra tiek daug. Mėlyni ir žali taškai rodo pataikymo vietas, kurios tikrai nemirtinos, todėl labai rizikinga šauti, pavyzdžiui, į kaklą. Raudoni taškai rodo vietas, kur reikėtų stengtis pataikyti.
Briedis nėra toks ištvermingas kaip elnias. Šūvis į širdį, į plaučius ar kepenis jį greitai sustabdė. Smūgis į stuburą taip pat veiksmingas, tačiau takymas ne visada sėkmingas.
Labai dažnai šūvis į kaklą ar nugarą pažeidžia tik minkštuosius audinius arba stuburo slankstelių ataugas. Dėl to gyvūnas gali nukristi, bet lygiai taip pat greitai atsikels ir išeis. Dažnai po tokio sužalojimo briedžio rasti nepavyksta, nes jis išgyvena ir palieka teritoriją.
Kur taikytis, priklauso nuo kampo, kuriuo briedis atsisukęs į medžiotoją.
Medžioklės būdai
Kviečiant
Vis populiaresnis medžioklės būdas – per rują (nuo rugpjūčio vidurio iki spalio vidurio) mėgdžiojant briedės ar jauniklio balsą prisivilioti briedį. Be vilbynių briedžių medžioklei naudojami ir trimitai, veikiantys kaip žmogaus balso stiprintuvai. Yra ir specialių, iš anksto suderintų vilioklių. Kartu su briedės ar jauniklio balso mėgdžiojimu, efektyviai veikia ir šakų laužymas, nes tada briedis galvoja, kad atėjo konkurentas, tad ir jis išlįs patikrinti, kad įvestų tvarką.
Todėl yra trimitų, kuriais galima patogiai pastuksenti į medį ar palaužyti šakas, taip imituojant agresyvų patino ardymąsi miške. Galima ir pačiam pasigaminti briedžių vilioklį iš konservų skardinės su virvele, į vidų pridėjus šlapių samanų, kurios sudrėkina virvelę. Virvelę traukiant žemyn, priklausomai nuo skardinės dydžio, pamėgdžiojamas briedės ar jauniklio balsas. Taip pat skardinė gerai rezonuoja garsą, jį pastiprina.
Kvietimas nebus labai efektyvus per lietų. Briedžio balsas yra labai tylus, jeigu yra vėjo ar lyja, jis nebus girdimas toli, be to, prastu oru briedžiai daug nebaubia. Kvietimo užduotis yra užmegzti kontaktą su rujojančiu patinu, ieškančiu patelės. Kaip įprasta medžioklėje kviečiant, jeigu briedis neatsiliepia, rekomenduojama keisti buvimo vietą. Reikia pasirinkti vietas, kurios briedžiui atrodytų įdomios, bet taip, kad būtų matyti, kaip jis artinasi, ir būtų galima tiksliai iššauti. Svarbu: per rują briedis gali pasidaryti labai agresyvus, tad reikia būti tam pasirengusiam. Mėgdžiojamas nosinis „aa-aa“, bet patogiausia prieš bandant pamėgdžioti pasiieškoti YouTube ir pasiklausyti, koks yra rujojančios briedės balsas.
Kadangi tai individuali medžioklė, prieš išeinant geriau įspėti kolegas apie būsimos pagalbos poreikį, antraip vienam sumedžiotą briedį ištraukti iš miško bus labai sunku.
Kvietimo pliusai:
– įdomus ir dinamiškas medžioklės būdas,
– esant tinkamoms oro sąlygoms, medžioklė gali būti labai efektyvi,
– padeda atrinkti medžiotinus patinus,
– galima prisivilioti gyvūną arti ir jį nufilmuoti.
Kvietimo minusai:
– turi sutapti labai daug aplinkybių, kad medžioklė būtų sėkminga,
– per individualią medžioklę užtrunka briedį apdoroti,
– veikia tik per rują.
Sėlinant ir tykant
Plotuose, kur briedžių populiacija tanki, efektyvesnė medžioklė sėlinant, nes tykant sunku nustatyti, kurioje vietoje briedis galėtų pasirodyti. Briedžio jauku praktiškai neįmanoma privilioti, jam įdomūs galėtų būti kokie nors javų laukai, dar nenupjauti medžioklės sezonu, taip pat briedis reguliariai ateina prie druskos. Vis dėlto, kai briedžius medžioti leidžiama, gana anksti temsta, tad sujungus medžiokles tykant ir sėlinant galima padengti platesnę teritoriją, be to, einant galima sutikti briedį ir netyčia. Galima naudoti tokią taktiką: iš toliau, pavyzdžiui, iš medžioklės bokštelio, pamačius briedį stengtis prie jo prieiti šūvio atstumu. Vaikštant po medžioklės plotus šansai sutikti briedį teoriškai didesni, negu kad jis pats pasirodys tykant.
Medžioklės sėlinant ir tykant pliusai:
– gana efektyvus medžioklės būdas, kurį galima sujungti ir su kvietimu,
– įdomi ir dinamiška medžioklė,
– įmanoma laikytis selekcinės medžioklės principų.
Medžioklės sėlinant ir tykant minusai:
– sėkmė priklauso nuo daug veiksnių,
– vienam sunku apdoroti sumedžiotą gyvūną,
– reikia daug laiko ir kantrybės.
Medžioklė su briediniu šunimi
Tai ypatingas medžioklės būdas, labai populiarus Skandinavijoje, kur briedžiai nemedžiojami su varovais kaip pas mus. Švedų ar norvegų briedinis šuo, taip pat laikų veislių šunys šiais laikais gali segėti GPS siųstuvus. Į šią medžioklę medžiotojas eina individualiai ar su draugais.
Miške paleisto šuns užduotis yra rasti briedį ir jį aploti. Šuo gali nupėdinti labai didelį atstumą, kol suranda briedį. Įdomu, kad tipiškai šie šunys uodžia viršuje, laimikį bandydami suuosti vėjyje, o ne sekdami jį pagal rastus pėdsakus. Taip šuo gali įvertinti daug platesnius plotus.
Briedžių medžioklei skirti medžiokliniai šunys yra gana aukšto ūgio, norvegų briediniai šunys mažesni, jie labai greiti ir stiprūs, ieškodami laimikio per dieną gali įveikti itin didelius atstumus. Kontakto su briedžiu metu šuo pradeda loti. Jeigu briedis greitai bėgs, šuo vysis iš paskos ir greičiausiai nelos. Kai šuo pradeda dirbti su žvėrimi, medžiotojas turi galimybę atsargiai prieiti prie briedžio ir jį gana iš arti sumedžioti. Ne visur Lietuvoje galima taikyti šį medžioklės būdą, nors jis ir turi potencialo.
Mes neturime tokių didelių miškų kaip Norvegijoje, Švedijoje ar Suomijoje. Vis dėlto kai kuriuose regionuose toks medžioklės būdas gali būti visai prasmingas. Didelis pavojus šunims šiose šalyse, ypač Švedijoje, yra vilkai. Ten yra ištisos vilkų populiacijos, išmokusios pulti medžioklinius šunis, tad medžiotojai apsaugai naudoja įvairius papildomus įrankius, pavyzdžiui, elektrines liemenes.
Štai mūsiškėje tradicinėje medžioklėje trikdymas ir žmonių veiklos keliamas triukšmas yra toks didelis, kad vilkai bijo kvartale pulti šunį, nors ir būta atvejų, kai jie papjovė šunis per medžioklę su varovais. Klasikinėje medžioklėje su briediniu šunimi žvėrys praktiškai netrikdomi, tad vilkai gali drąsiai pulti šunį ir jį sudraskyti. Be to, paprastai medžiotojas būna gana toli ir nespėja šuns apginti.
Tokiose medžioklėse skandinavų medžiotojai savo šunims net uždeda kamerą, kad paskui galėtų matyti, kaip šuo dirbo. Toks medžioklės būdas šiais laikais yra išvystytas su visomis šiuolaikinėmis technologijomis, dėl to yra įdomus, dinamiškas ir efektyvus.
Pliusai:
– labai efektyvus medžioklės būdas, jeigu šuo dirba,
– leidžia laikytis selekcinės medžioklės principų,
– galima gyvūnus filmuoti ar fotografuoti.
Minusai
– reikia specialiai apmokyto šuns,
– galimas tik medžioklės su varovais sezonu,
– šuniui pavojų kelia vilkai.
Medžioklė su varovais
Tai yra Baltijos šalyse ir Skandinavijoje populiariausias medžioklės būdas būtent briedžių medžioklei. Medžiojant kolektyviškai, užtikrinamas solidarumo principas, kai yra ribotas leidimų skaičius ir kiekvienas medžiotojas kvartale turi lygiavertes galimybes sumedžioti laimikį. Be to, tai labai efektyvus medžioklės būdas, nes praktiškai visada duoda rezultatą. Vis dėlto didžiausia nauda yra kolektyvinis darbas, kai po sėkmingos medžioklės briedį reikia iš miško ištraukti ir apdoroti.
Briedžių medžioklė su varovais pernelyg nesiskiria nuo kitų žvėrių medžioklės su varovais ir paprastai per visą sezoną be briedžių medžiojami ir šernai, taurieji elniai, stirnos bei plėšrūnai. Kadangi per medžioklę su varovais, ypač, kai naudojami šunys, briedžiai juda gana greitai, didžiausia problema tampa ne tik tiksliai iššauti, bet ir įvertinti gyvūną. Atrankinės medžioklės principų per medžioklę varant laikytis sunku, nebent nustatoma, kad medžiojami, pavyzdžiui, tik jauni gyvūnai.
Taip pat dažnai gali susidaryti įspūdis, kad briedį sumedžioti lengva – neva tai didelis gyvūnas, todėl pataikyti turėtų būti paprasta. Vis dėlto, nepaisant dydžio, mirtinos pataikymo vietos nėra tokios plačios, kaip galėtų atrodyti.
Svarbiausia medžioklės su varovais užduotis – pasiekti, kad briedžiai, baidydamiesi varovų ir šunų, būtų nukreipti varovų kryptimi. Žinant vietas, kuriomis briedžiai reguliariai migruoja, galima medžioti varant ir su nedaug dalyvių. Gerai pažįstant medžioklės plotus, galima medžiotojus kvartale pastatyti pereinamose vietose, kuriomis briedis tikriausiai judės.
Medžioklės su varovais pliusai:
– kolektyvinė medžioklė, todėl daug padėjėjų,
– efektyvus būdas mažinti populiaciją,
– kolektyvą vienijanti veikla.
Medžioklės su varovais minusai:
– neįmanoma įgyvendinti selekcinės medžioklės principų,
– gyvūnams greitai judant, sėkmingai pataikyti sudėtingiau,
– jei gyvūnas sumedžiojamas toli nuo kelių ar proskynų, nelengva išvežti jį iš miško,
– labai svarbu laikytis saugumo reikalavimų.