Medžioklės reikmenys

Kulkos greitis ir ką jis reiškia0

Nuotrauka: istockphoto.com

Tinkamai įsigilinus, šaudymas graižtviniu šautuvu iš tiesų prilygsta subtiliam mokslui, kur svarbu daugybė detalių. Deja, pripažintina, kad yra gana daug medžiotojų, kuriems prišaudant ginklą ir optiką užtenka pataikyti į A4 formato lapą. Tačiau tokiu atveju neįmanoma nuspėti, kur kulka iššovus nulėks šaunant kad ir iš 100 metrų. Į briedį su tokiais rodikliais pataikysi, bet į lapę ar šerną?

Atsakingi medžiotojai, naudojantys karabinus, dažniausiai nepasitenkina, jeigu trijų kulkų grupė iš 100 metrų nepataiko į puodelio dydžio taikinį. Paprastai užduotis yra rasti amuniciją, kuria galima pataikyti į dviejų ar net vieno euro monetos dydžio taikinį.

Pažiūrėjus į gamykloje gaminamos amunicijos dėžutę, paprastai galima rasti lenteles su konkretaus šovinio balistiniais rodikliais. Kiek jomis galima tikėti, sunku pasakyti, bet kuo daugiau pasitikėti, jeigu ne duomenimis ant gamintojo dėžutės? Kad bent kiek suprastume, ką daro ir kokiu greičiu skrieja graižtvavamzdžių amunicijos kulkos, į Rygos šaudymo centrą (Riga Shooting Center) pasikvietėme įmonės Anima Libra vadovą Dmitrijų Klešniną, kuris be amunicijos ir ginklų buožių gamybos užsiima ir tolimuoju šaudymu iš 300 metrų bei pasiekia gerų rezultatų. Anima Libra už draugiškas kainas gamina ir taikiklių laikiklius Blaser ginklams.

Dmitrijus šaudydamas kadaise padarė išvadą, kad dar nerado savo idealios kulkos, todėl turėjo ją susikurti pats. Taip atsirado kulkos, kurių balistiniai rodikliai geresni nei pasaulyje plačiai pripažįstamų Berger kulkų.

Mūsų užduotis šį kartą nesudėtinga: suprasti, kokiu greičiu skrieja gamykloje gaminamos kulkos ir kokiu – savitaisė amunicija su Anima Libra kulkomis. Iš trijų skirtingų savitaisių šovinių reikia pasirinkti tuos, kurie konkrečiam vamzdžiui tinka labiausiai. Be to, dar galima palyginti kulkų lėkimo greitį šaunant iš pusautomačio karabino. Įdomumo dėlei iššovėme ir lygiavamzdžio kulka.

Eksperimentas

Dmitrijus atsivežė kulkos greičio matuoklį – chronografą, veikiantį šviesos principu. Pirmasis jutiklis pagauna kulkos šešėlį, įrenginys žino nuotolį iki antrojo jutiklio ir tokiu būdu apskaičiuoja skriejančio objekto greitį.

Šaudėme Blaser R8 karabinu su tiesiąja spyna ir Browning pusautomačiu. Abu ginklai 7 mm Rem Mag kalibro, ne todėl, kad labai norėjome reklamuoti šį kalibrą, bet todėl, kad jį patys naudojame medžioklėje. Šaudėme iš 100 metrų. Pirma amunicija, kurią naudojome iki šiol, – Norma Kalahari ir Geco Teilmantel, atitinkamai Blaser ir Browning karabinams.

Norma Kalahari 8,1 g kulka parodė įspūdingus rodiklius – kulkos greitis iššovus tris kartus: 1001, 997,6 ir 1003 m/s. Pasak Dmitrijaus, kulkų greičio skirtumas nėra toks didelis, kad būtų laikomas esminiu – 0,5 procento greičio skirtumas yra visiškai normalus reiškinys. Pusautomatis parodė kiek kitokius rodiklius: 938,4 ir 936 m/s.

Kaip aiškina Dmitrijus, šiuo atveju skirtumas didelis, beveik 70 m/s, o tai galima paaiškinti ne tik tuo, kad šauta pusautomačiu, bet ir tuo, kad šio ginklo vamzdis daug trumpesnis nei Blaser karabino. Vamzdyje kulką veikia slėgis, ir kuo ilgiau jis veikia, tuo greičiau kulka skrieja.

Su Browning iššovėme ir Geco Teilmantel 10,7 g kulką. Jos greitis dar mažesnis: 827,1 ir 834,5 m/s. Šiuos rodiklius veikė kulkos svoris, nes kuo sunkesnė kulka, tuo lėčiau ji lekia.

Paskui išbandėme tris savitaisius šovinius su Anima Libra 9,7 g kulkomis. Pirmasis šovinys – 61 g parako, rodikliai šaunant Blaser: 911,9, 904 ir 903,7 m/s. Čia ir pasitvirtina tai, kad sunkesnė kulka lekia lėčiau, palyginti su Norma Kalahari. Apžvelgiant šūvio rezultatus, galima padaryti išvadą, kad vamzdžiui ši kulka labai patinka, nes, neskaitant šaulio klaidos, kulkos sugula į labai gražią ir glaudžią grupę. Pusautomačiu su šia amunicija pavyksta iššauti vieną kartą, kulkos greitis – 874,4 m/s.

Šaunant 62 g šoviniu ir Blaser vamzdžiu, greičio rodikliai labai nestabilūs: 908,8, 907,6 ir staiga 925 m/s. Ir pataikymo grupė nebe tokia glaudi, išsisklaidžiusi 5 cm skersmens plote. Šaunant Browning pusautomačiu, rodikliai buvo atitinkamai 884,8 ir 873,2 m/s.

Kitas bandymas su 63 g parako doze. Greičio rodikliai dar nestabilesni: 913,7, 923,8 ir 933,8 m/s, ir pataikymų grupė gerokai labiau pasklidusi. Vis dėlto ši kulka visai gerai tinka Browning karabinui – 901,8 ir 897 m/s.
Galų gale nustatome, kad Blaser R8 „skaniausias“ būtent pirmasis šovinys.

Eksperimento dėlei norėjome išmatuoti ir greitį, kuriuo skrieja lygiavamzdžio kulka. Daugelis mano, kad droselis padidina kulkos galią, bet iš tiesų įvyksta priešingai – pilnas droselis sumažina kulkos ar užtaiso galią, išskyrus atvejus, kai dėl atitinkamo vamzdžio ilgio galia padidėja.

Buvo iššauta iš 12-ojo kalibro Beretta lygiavamzdžio 76 cm ilgio vamzdžiu Daugpilio šratų gamykloje gamintomis sportinėmis PAM kulkomis. Šaunant ketvirtiniu droseliu kulkos greitis yra 304 m/s, o pilnu droseliu greitis, priešingai nei tikėtasi, buvo 334,1 m/s. Įrodyti, kad droselis sumažina kulkos galią, nepavyko, ir Dmitrijus teigia, kad tai priklauso nuo vamzdžio. Jeigu vamzdis būtų, pavyzdžiui, 81 cm ilgio, ir rodikliai būtų kitokie. Deja, po ranka neturėjome lygiavamzdžio 81 cm ilgio vamzdžiu.

Norėjome išmatuoti ir šratų užtaiso greitį šaunant skirtingais droseliais, bet chronografas negalėjo pagauti šratų užtaiso, sudaryto ne iš vienos kulkos, o daugybės šratelių. Šaunant pilnu droseliu, praktiškai stovint prie paties chronografo, pavyko pagauti tik vieno šratų užtaiso greitį: 402 m/s. Paskui tai nebepavyko.

Kad eksperimentas būtų visiškai vykęs, būtų buvę įdomu panaudoti du chronografus: vienu matuoti kulkos greitį vamzdžio gale, kitu – ties 100 metrų. Įdomu, kad Norma Kalahari tinklavietėje nurodyta, jog kulkos greitis vamzdžio gale turi būti 1025 m/s. Mūsų rodikliai rodo, kad jie buvo 25 m/s mažesni. Sunku paaiškinti kodėl, nes Dmitrijus atmeta chronografo klaidą. Jis lygino du matuoklius – jų rodikliai buvo identiški. Ant Geco Teilmantel amunicijos dėžutės nurodyta, kad šaunant šiais šoviniais iš 650 mm ilgio vamzdžio kulkos greitis vamzdžio gale turi būti apie 900 m/s. Mūsų atveju vamzdžio ilgis buvo 560 mm, taigi ir greitis gerokai mažesnis. Taip patvirtinama teorija, kad kuo ilgesnis vamzdis, tuo lėčiau skrieja kulka.

Susiję straipsniai

Naujasis žurnalo priedas jau prekyboje!

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.