Patirtis

Kostas Slivskis: Ar medžiotojai – blogiečiai?0

Autorius: Kostas Slivskis

Įvairioje šalies spaudoje ne kartą skaičiau ir iš savo medžioklinio gyvenimo žinau apie medžiotojų susipriešinimą su visuomene. Teisingiau – dalies visuomenės pasipiktinimą medžiokle. Savo knygose šia tema irgi nemažai esu rašęs. Bet, matyt, apie tai teks dar ne sykį kalbėti, ir ne tik man.

Kodėl? Internete vis dažniau būna neigiamų atsiliepimų apie medžiotojų veiklą, kartais jie net pavadinami žudikais. Net teko skaityti, jog reikia pačius medžiotojus šaudyti. Kiek rimtas tas raginimas, sunku pasakyti, bet tai nuteikia itin priešiškai ir į tokius rašeivas turėtų atkreipti dėmesį teisėsaugos organai, nes tas raginimas jau visai rimtas.

Regis, būtų viskas paprasta: nenori – nemedžiok, tik savo komentarais neerzink, netrukdyk kitaip mąstančiųjų. Yra daugybė šautuvus nešiojančių ir tuo pomėgiu besidžiaugiančių žmonių. Tai neišmatuojamas gamtos pažinimas visiems medžiotojams, galiausiai – žvėrių skaičiaus reguliavimas. Lietuvoje medžiotojų yra apie 30 tūkstančių. Nežinau, ar tas straipsnis bent kažkiek juos apgins? O ginti būtina.

Matyt, nusistačiusieji prieš nepagalvoja, kad medžioklė yra šalies ūkio šaka, per įvairius mokesčius nešanti į biudžetą nemažus pinigus. Be to, įkurta daugybė darbo vietų, susijusių su medžiokle.

Sakysite, kad nereikia biudžetui tokių pinigų… Gerai, tada pateiksiu argumentą: žvėrių skaičių reguliuoti būtina. Kai vienų atsiranda kokioje nors vietoje per daug, triukšmą pakelia ne tik kaimo žmonės, kurie tuos žvėris mato kone kasdien, kurie mato jų daromus nuostolius pasėliams. Antai, Tauragėje net prieš terminą surengta varyminė medžioklė, kad iš miesto būtų išvyti nepageidaujami žvėrys – šernai. Buvo net uždarytos kelios gatvės, sustabdytas eismas. Keletas šernų sumedžiota.

Kai tie nuostoliai pasidaro labai jau rimti, tai ir triukšmo iškart padaugėja. Tada nenorom būtina tų žvėrių medžiokles suaktyvinti. Kai tokių sumažėja, medžioklės nutraukiamos ar apribojamos. O kur dar pasiutligė, kurią kartais nešioja kokia lapė ar usūrinis šuo ir gali užkrėsti žmogų, o tai jau kvepia mirtimi.

Patikėkite, visame pasaulyje buvo, yra ir bus medžiojama. Apie tai esu parašęs knygą Pabaigos nebus niekada. Tik nepamanykite, kad dabar ją reklamuoju. Tos knygos jau seniai nebegalima nusipirkti – ją galite gauti tik kurioje nors Plungės bibliotekoje (čia mano gimtinė) arba Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Galėčiau dar daug kalbėti apie medžiotojų pagalbą žvėrims sunkią žiemą, kai tiesiog kyla klausimas, ar jie ją išgyvens. Medžioju jau 50 metų ir nežinau atvejo, net negirdėjau, kad kas nors, nusistatęs prieš medžioklę, žiemą pagelbėtų žvėrims.

Vėlgi galite sakyti, kad žiemą medžiotojai gelbėja, o paskui sėdi šėryklose ir išmedžioja. Taip, tuose žodžiuose yra dalis tiesos, tačiau į papildomo maitinimo šėryklas ateina ir visai (arba tuo metu) net nemedžiojami žvėrys.

Vis daugėja medžiotojų kolektyvų, kurie medžioklės plotus laiko lyg savo tvartu, be to, stengiasi, kad juose būtų kuo daugiau gyvybės. Medžiotojų pateisinimui dar turiu pasakyti, jog šėrykloje atrenkamas tinkamiausias sumedžioti žvėris, o ir šūvis dažniausiai būna taiklus.
Tad kodėl piktinamasi?

Na, pamatė skaitytojas spaudoje ar internete nuotrauką, kurioje medžiotojas ar jų grupė nufotografuota su patiestu laimikiu, ir pyksta. Net televizijos laidoje Tauro ragas kuo mažiau rodomas sumedžiotas žvėris – lyg iš dangaus būtų nukritęs. O jei jau nuotraukoje bus koks varovu tapęs paauglys, tai turėsi reikalų su Vaiko teisių apsaugos tarnyba – teks derinti su tėvais, ar gali paauglys būti tokioje nuotraukoje. Manau, kad tai gerokai perdėta, nes būtent medžioklė vaikui duoda didžiausią supratimą apie gamtą. Manau, kad būtent medžioklė tą supratimą padarys aiškesnį ir švietimas šia tema būtinas.

Medžioklę kiekvienas suprantame savaip. Tačiau niekas nepaneigs, kad medžioklė – pirmasis amatas Žemėje ir yra kiekvieno vyro kraujyje, genuose, o pastaruoju metu vis daugiau moterų tampa medžiotojomis. Lietuva – katalikybės kraštas, ir visi mano kalbinti klebonai patikino, kad Dievas žvėrį sukūrė tam, kad žmogus juo naudotųsi.

Antans Smetona
Nuotauka: Wikipedia

Daug iškilių šalies žmonių buvo medžiotojai. Tarp jų prezidentai Antanas Smetona, Algirdas Brazauskas, garsiausias mūsų gamtininkas Tadas Ivanauskas, profesorius, operos dainininkas Kipras Petrauskas, grafaitė, kapitonė, buvusi prisiekusi medžiotoja, sukilimo prieš Rusijos priespaudą didvyrė Emilija Pliaterytė, ir dabar dar vadinama narsiąja Žana d’Ark, generolas Jonas Žemaitis-Vytautas, rezistentas, vadovavęs Lietuvos partizaniniam judėjimui prieš Sovietų Sąjungą ir nuteistas mirtimi…

Ar jums, medžioklės priešininkai, tai ką nors sako?

Tą sąrašą dar galėčiau tęsti ir tęsti. Manau, medžioklės priešininkai turėtų kiek kitaip žiūrėti į pomėgį, kuris valstybei ir mūsų gamtai yra naudingas.

Ir, galiausiai, medžiotojai yra jėga, galinti ginti mūsų valstybę. Neprieteliui ją užpuolus, naudingas būtų net senyvo amžiaus medžiotojas. Jau kas kas, bet toks medžioklis, ginkluotas karabinu ir kur nors užsislėpęs, tikrai sugebės nutykoti priešininką. Mintys prie to nenorom pasisuka po to, kai į Ukrainos teritoriją įsiveržė Rusija, kai tapo visiškai realu, jog kils pasaulinis karas.

O Lietuvoje vis atsiranda medžiotojus niekinančių. Kiekvienas medžiotojas patikins, jog niekinami dar tuo, kad medžiotojas negali turėti naktinės optikos, o būtent karo atveju be jos turėtų gerokai mažesnes galimybes.

Esu seniai įsitikinęs ir bene visose savo knygose teigiu, kad kiekvienos žvėrių rūšies turi būti nei per daug, nei per mažai.

Antai, padaugėjo šernų. Kaimo žmogus, koks nors ūkininkas kelia didžiausią triukšmą, kad nuniokojami pasėliai. Medžiotojų kolektyvams net nustatytos baudos. Padaugėjo bebrų – užliejama dirbama žemė, kertami brandūs medžiai. Panašių dalykų gamtoje daug, tad nėra abejonės, kad be medžiotojų pagalbos to neišspręsi.

O būna, kad dėl sunkių žiemų, dėl ligų kai kurių žvėrių sumažėja. Tada nereikia nė Aplinkos ministerijos nurodymų – dauguma medžiotojų patys nekelia šautuvo į tuos medžiojamus žvėris.

Ir tik nesakykite, kad gamta pati susitvarkys. Žmogus, protingiausia pasaulio būtybė, neišvengiamai dalyvauja žvėrių skaičiaus reguliavimo procese.

Be abejo, būna nukrypimų, kai neapgalvotai, o gal ir siekiant kokios nors naudos, ribojama kai kurių žvėrių medžioklė. Taip dabar yra su vilkais, kurių populiacija nepaprastai padidėjo. Apie jų išskerstas avis rodo televizija (kol kas, mano žiniomis, rekordas – 72 vieno ūkininko avys, papjautos per naktį). Kaimo žmonės ir medžiotojai, kuriems apribota vilkų medžioklė, piktinasi. Ir nieko! Jei taip bus toliau, ar neateis diena, kai sulauksime žmonių aukų? Pradžia jau yra – vilkas perkando žmogui ranką, kai norėjo iš jo atimti papjautą avį.
Dar įdomiau – kaimo žmonių pasipiktinimas išliejamas ant medžiotojų, nors ne nuo jų tai priklauso.

Jei, tarkim, vokiečiams ar prancūzams vilkai taip skerstų avis, kaip pas mus, tai jie greitai savo žemės ūkio techniką suvarytų į Berlyno, Paryžiaus gatves. O mes dar nuo sovietmečio laikų esame kantrūs. Kažkas sumanė gausinti vilkus, kažkas pritarė, kažkas davė lėšų ir… pirmyn, o man tai kvepia elementariausiu verslu.

Antai, ir lūšys tebėra įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą, nors jų populiacija jau kelia nerimą ir laikas jau medžioti. Jos išžudo smulkesnius žvėris, daro didžiulę įtaką stirnų populiacijai.

Galiausiai medžiotojai vis labiau piktinasi dėl daugybės medžioklę gadinančių draudimų. Pateiksiu paprastą pavyzdį: į vilką šauti, priviliojęs masalu, negali. Panašių nukrypimų – į valias.

Rinkdamas medžiagą savo knygoms, apvažiuoju kone visą Lietuvą. Jau girdėti kalbų, kad reikia tik organizatoriaus ir tie minėtieji 30 tūkstančių medžiotojų, ko gero, ir dalis ūkininkų susirinks prie Seimo išsakyti savo nuomonės.

Galėčiau dar daug kalbėti apie medžioklės būtinumą. Kitas reikalas – medžioklė turi būti kultūringa, teisinga, laikantis nustatytų normų, neturi būti medžiojami neleistini žvėrys. Taip pat ji turi būti estetiška. Į tai daugelis medžiotojų kolektyvų pastaruoju metu žiūri vis rimčiau.

Naujasis žurnalo priedas jau prekyboje!

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.