Šaltinis: FACE
Briuselyje šių metų birželio pradžioje įvyko neeilinis susitikimas, subūręs žuvininkystės ekspertus, gamtosaugininkus, mokslininkus ir ES institucijų atstovus. Tema – visoje Europoje aštrėjantis konfliktas dėl didžiųjų kormoranų (Phalacrocorax carbo) daromos žalos žuvų ištekliams. Konferencijoje, kurioje dalyvavo ir FACE (Europos medžiotojų ir gamtosaugos asociacija), buvo pristatyti naujausi duomenys apie šių plėšriųjų paukščių poveikį bei pradėti realūs žingsniai kuriant bendrą kormoranų populiacijos valdymo strategiją.
Auga ne tik kolonijos, bet ir įtampa
Per pastaruosius dešimtmečius didžiųjų kormoranų populiacija Europoje išaugo iki precedento neturinčio masto. Dėl efektyvios apsaugos ir natūralių sąlygų pagerėjimo šie paukščiai sparčiai plito ne tik pakrančių regionuose, bet ir vidaus vandenyse, įsikurdami prie upių, ežerų ir net žuvininkystės ūkių. Vis dažniau registruojami ūkininkų ir žvejų skundai dėl sumažėjusių žuvų išteklių, išdarkytos augmenijos ar sunaikintų veisimosi vietų.
Kormoranai kasdien suvartoja didelį kiekį žuvų – viena suaugusi pora, augindama jauniklius, per sezoną gali sumedžioti kelis šimtus kilogramų. Tai daro tiesioginį poveikį tiek natūralioms ekosistemoms, tiek komercinei žuvininkystei. Kai kuriose vietose kolonijos taip pat niokoja medžius ir kitą augmeniją dėl didelės guanų koncentracijos.
FACE žinutė: būtinas europinis sprendimas
FACE, atstovaudama medžiotojų ir gamtosaugos interesus, konferencijoje pabrėžė, kad dabartinė padėtis nebegali būti sprendžiama lokaliai. Reikia bendrai priimto, ES lygmens plano, kuris subalansuotų gamtos apsaugos reikalavimus su ūkinės veiklos realijomis. FACE atstovai ragino remtis mokslo duomenimis ir užtikrinti, kad kormoranų valdymo strategija taptų praktinė, o ne simbolinė.
„Turime kalbėti apie bendrą valdymą – kad kiekviena šalis turėtų galimybes reguliuoti populiaciją ten, kur žala yra didžiausia. Turi būti aiškūs kriterijai, o ne begalinis konfliktas tarp gamtosaugos ir ūkininkų“, – teigė vienas iš FACE dalyvių.
Koks gali būti sprendimas?
Renginyje pristatyta iniciatyva rengti „Europos kormoranų populiacijos valdymo planą“, kurį planuojama baigti iki šių metų spalio. Tai būtų pirmas toks dokumentas, pripažįstantis paukščių daromą poveikį ir suteikiantis valstybėms narių galimybę imtis veiksmų – reguliuoti populiaciją, taikyti neletalias atgrasymo priemones ar net išimtiniais atvejais leisti kontrolinį sumedžiojimą.
Kol kas projektas yra derinimo stadijoje. Iki birželio vidurio visos suinteresuotos pusės galėjo teikti pastabas. Tikimasi, kad į galutinę versiją bus įtraukti tiek gamtosaugininkų, tiek žvejų ir žemdirbių siūlymai.
Lietuvos situacija: kolonijos ne tik Kuršių nerijoje
Lietuvoje pirmosios kormoranų kolonijos fiksuotos 1989 m., o per kelis dešimtmečius populiacija išsiplėtė iki rekordinio lygio. 2022 m. šalyje buvo registruota per 9 200 perinčių porų, iš kurių net 4 000 – vien Juodkrantėje. Tai viena iš didžiausių kolonijų ne tik Baltijos šalyse, bet ir visame regione.
Dėl intensyvios guanų koncentracijos sunaikinta šimtai medžių, o žvejai ir vietos bendruomenės nuolat skundžiasi dėl žuvų išteklių nykimo. Nors tam tikrose vietovėse taikomos reguliavimo priemonės – lizdų naikinimas, triukšmo ar šviesos baidyklės – daug kur jos nepakankamai efektyvios arba susiduria su teisiniais apribojimais.
Aplinkos ministerija yra pripažinusi, kad problema egzistuoja, ir kartu su mokslininkais siekia rasti subalansuotą sprendimą. Vis dėlto kol kas Lietuvoje nėra aiškios strategijos, kaip toliau reguliuoti augančią kormoranų populiaciją nacionaliniu mastu.
Ko laukti toliau?
Jei Europos Komisija priims bendrą valdymo planą, valstybės galės remtis aiškiais kriterijais, derinti apsaugos ir kontrolės priemones bei taikyti individualiai pritaikytas strategijas. Tai būtų svarbus žingsnis į priekį, siekiant ne tik sumažinti konfliktus tarp žmonių ir plėšriųjų paukščių, bet ir išsaugoti biologinę įvairovę pažeidžiamose ekosistemose.
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
