Portalas Lmzd.lt praneša, kad vėl siekiama keisti Lietuvos medžioklės įstatymą – siūloma medžioklės plotų valdymą perduoti žemės savininkams, nepriklausomai nuo jų turimos žemės dydžio. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktorius Laimonas Daukša įspėja, kad tokie pokyčiai sugriautų nusistovėjusią medžioklės sistemą, tradicijas ir skatintų chaotišką medžioklę bei brakonieriavimą. Ypač neramina tai, kad iniciatyvos kyla iš pačių teisę medžioti turinčių asmenų.
Kuo gresia medžioklės plotų perdavimas į sutarčių sistemą?
Pasak Daukšos, LMŽD jau ne vienerius metus ragina medžiotojų kolektyvus priimti naujus narius, tarp jų ir žemės savininkus. Dauguma tai ir daro, tačiau kai kurie bando pasinaudoti pavienių būrelių problemomis ir per Seimą prastumti įstatymus, naudingus siauram interesų ratui. Apie šias iniciatyvas tapo žinoma po šios savaitės pasitarimo Žemės ūkio ministerijoje.
Daukša apgailestauja, kad vietoj bendradarbiavimo pasirenkamas spaudimas politikams, prisidengiant būtinybe kontroliuoti žvėrių daromą žalą. Jis pažymi, kad šiuo metu galiojantys įstatymai jau suteikia žemės savininkams teisę medžioti savo valdose arba gauti kompensaciją už padarytą žalą. Tačiau dėl neaiškių priežasčių vienas LMŽD skyriaus vadovas „Briedžio“ būrelyje atsisakė įgyvendinti šias teises, kas, anot Daukšos, ir paskatino naują įstatyminę iniciatyvą.
Pasak jo, jeigu būtų priimtas siūlomas reguliavimas, būtų sugriauta tvari medžioklės sistema, o tai gali reikšti siekį kuo greičiau ir daugiau išmedžioti gyvūnų, kuriuos atsakingi medžiotojai puoselėjo dešimtmečius.
Ar žemės savininkai iš tiesų nori sugriauti esamą medžioklės plotų sistemą?
Kartu su Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija susitikime Žemės ūkio ministerijoje, po kurio LMŽD interneto svetainėje pasirodė šis straipsnis, dalyvavo ir žemės savininkai. Vienas iš jų – plačiai Lietuvoje žinomas medžiotojas Žilvinas Jonas Giedraitis, kuris daug pastangų skiria senųjų medžioklės tradicijų gaivinimui ir medžiotojų bendruomenės vienijimui. Jis pats taip pat yra žemės ir miško savininkas, todėl puikiai supranta savininkų problemas mūsų šalyje.
Pagal neoficialius skaičiavimus, yra apie 2000 medžiotojų ir žemės savininkų, kurių medžioklės klubai nepriima ir nesuteikia galimybės medžioti. Jei jie būtų priimti į klubus, jokių problemų nekiltų ir niekas nekalbėtų apie tai, kad reikėtų keisti medžioklės plotų formavimo sistemą.
Pasak Ž. J. Giedraičio, susitikimas ministerijoje buvo skirtas aptarti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos apskaitos optimizavimo ir metodikos taikymo taip pat galimybę legalizuoti žąsų medžioklę žemės savininkams-medžiotojams ant pasėlių pavasarį. „Estijos, Latvijos ir Lenkijos medžiotojai-ūkininkai jau dabar gali pavasarį gauti tokius leidimus ribotam žąsų sumedžiojimui siekiant atbaidyti šiuos paukščius nuo pasėlių. Žąsys ūkininkams padaro didelę žalą, o tai reiškia ir nuostolius valstybės biudžetui, nes kompensacijos už šią žalą mokamos iš mokesčių mokėtojų pinigų. Kiek dar turi išaugti kompensacijų sumos, kad valstybė pradėtų svarstyti apie paprastesnį ir racionalesnį būdą apsaugoti laukus? Juo labiau kad Europos teisės aktai numato tokią galimybę, o kitų šalių patirtis rodo, kad tai labai gerai veikia. Galima gąsdinti žąsis dujiniais patrankomis ar kasdien važinėti keturračiu po lauką – tai neturi jokio poveikio paukščiams. Tačiau užtenka vieno šūvio, sumedžiojant paukštį, ir visas pulkas pakilęs į dangųir daugiau į tą lauką nebegrįš – žąsys yra labai protingi paukščiai“, – sakė Žilvinas Jonas Giedraitis.
Pasak jo, kad įgyvendinti tokią medžioklę, reikia, kad realiai veiktų Medžioklės įstatymo 13 straipsnis, kuris dabar realiai yra neveiksnus. Pagal galiojančią metodiką, jeigu ūkininkas-medžiotojas nėra asocijuotas, tai yra jis nepriklauso medžiotojų būreliui, galimybės medžioti jis neturi, jeigu būrelis nesuteikia jam tokios galimybės.
Kalbėdamas apie medžioklės plotų sistemos klausimą, jis pabrėžė, kad konkrečiame susitikime šis klausimas buvo paliestas tik paviršutiniškai, nes Žemės ūkio ministerija iš esmės nesprendžia su medžiokle susijusių klausimų. Ž.J. Giedraitis pripažino, kad buvo trumpa nuomonių apsikeitimo dalis apie tai, kaip žemės savininkams galėtų būti suteikiamos teisės medžioti savo valdose, tačiau jokių svarstymų dėl sistemos pakeitimo net nebuvo.
„Nesuprantu, kam kilo ši idėja ir kodėl ji buvo pateikta į viešumą tokioje iškraipytoje formoje sakė Ž.J. Giedraitis. Šioje diskusijoje jis išreiškė savo poziciją, kad esama klubinė medžioklės sistema yra labai gera ir jos keisti nereikėtų, bet reikėtų pakoreguoti Medžioklės įstatymo 13 straipsnį ir jo taikymo metodiką, kuri užtikrintų realią galimybę medžioti žemės ir miško savininkams turintiems tam teisę, net ir nebūnant asocijuotais medžiotojų klubų nariais, bet mokant tokius pačius mokesčius, kokius moka klubų medžiotojai bei prisiimant visus įsipareigojimus kokius turi asocijuoti medžiotojai. Taip pat buvo paviešintos situacijos, kuomet kai kurios medžiotojų asociacijos samoningai klastojo dokumentus, tai yra medžioklės lapus, kad būtų sukompromituoti neasociuoti medžiotojai ir iš jų atimta teisė medžioti. Kad ateityje išvengti panašių incidentų, kurie daro gėdą visai medžiotojų bendruomenei, buvo pateiktas pasiūlymas Aplinkos ministerijos atstovui kuo skubiau įgyvendinti elektroninių medžioklės lapų naudojimą. Šioje diskusijoje apie medžioklės plotų sistemos keitimą apskritai nebuvo kalbėta ir L. Daukša savo straipsnyje atvirai ir ciniškai meluoja“, – pabrėžė visi kalbinti šio susitikimo žemės savininkų atstovai.
Medžiotojas ir smulkus ūkininkas Linas Valentinas atkreipė dėmesį, kad susitikime Žemės ūkio ministerijoje dėl medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos išryškėjo, kad sprendžiant laukinių žvėrių padarytos žalos dydį ūkininkas visada bus nepatenkintas per mažos kompensacijos dydžiu, asocijuoti medžiotojai visada bus įsitikinę, kad žala paskaičiuota per didelė, o žalų skaičiavimo komisijos visada liks kaltos dėl neteisingai paskaičiuotos žalos. Lietuvos teismai užtvindyti ieškiniais dėl neteisingai nustatytos kompensacijos dydžio, nuostolį patiria tiek valstybė, tiek asocijuoti medžiotojai ir medžiojantys žemės savininkai. Patekusi į spaudą informacija nevalingai juodina medžiotojų vardą, kelia priešiškumus ir gilina konfliktus. To galima būtų išvengti jei bent jau medžiojantys ūkininkai galėtų medžioti ir ginti savo turtą nuo laukinių žvėrių daromos žalos, atsisakydami pretenzijų į kompensacijas už laukinių gyvūnų daromą žalą. Nedideli neveikiančio MĮ 13 str. 1 dalies pakeitimai suvienytų medžiotojų bendruomenę, pakeltų jos autoritetą visuomenės akyse, eliminuotų konfliktų priežastį. Labai svarbu pamatyti ir pasinaudoti pokyčių nešamomis galimybėmis, o ne ignoruoti medžiojančių žemės savininkų kvietimą diskusijai.
LMŽD atsakymas į kaltinimus dėl neteisingos informacijos skleidimo
LMŽD direktorius Laimonas Daukša pripažino, kad yra informuotas apie susitikimo dalyvių išsakytą poziciją, tačiau pabrėžė, jog darbo grupės posėdyje Žemės ūkio ministerijoje žemės savininkų atstovai iš tiesų stengėsi nukreipti diskusiją medžioklės sistemos keitimo link. „Dar prieš prasidedant posėdžiui žemės savininkų atstovai pateikė man medžioklės įstatymo pakeitimų projektą, kuriame numatyti reikšmingi pokyčiai. Jie paliestų ne tik tuos žemės savininkus, kurie patys yra medžiotojai ir susiduria su sunkumais susikalbėdami su medžiotojų klubais, bet ir tuos žmones, kurie turi normalius santykius su medžiotojų kolektyvais, taip pat ir tuos, kurie apskritai nėra medžiotojai. Žemės savininkų atstovai akcentavo būtinybę suteikti jiems teisę savo žemėje medžioti migruojančius paukščius, kurie daro žalą pasėliams. Kaip argumentą jie naudojo idėją mažinti kompensacijas. Tačiau, kaip jau minėta, tai liečia ne tik medžiotojus, bet ir daug didesnę žemės savininkų grupę, kuri nėra susijusi su medžiokle. Todėl kompensacijų klausimas taip ir nebūtų išspręstas – išmokas vis tiek tektų mokėti“, – pažymėjo Laimonas Daukša.
Jis pabrėžė, kad draugija labai aktyviai stebi visus medžioklės ūkio srities procesus ir taip pat žino apie pavienių žemės savininkų pastangas susikurti sau palankias sąlygas. „Jie siūlo leisti žemės savininkams savo valdose medžioti bet kokius gyvūnus, nepriklausomai nuo žemės ploto, o vietoj dabartinės tvarkos siūloma kasmet mokėti valstybinei institucijai vienkartinį mokestį už teisę medžioti, panašiai kaip tai daroma JAV ir kai kuriose kitose šalyse. Tačiau tai – absurdas. Tokiu būdu santykiai tarp medžiotojų klubų ir žemės savininkų dar labiau paaštrėtų, būtų sugriauta esama medžioklės plotų sistema ir gyvūnų populiacijų valdymo tvarka“, – teigė LMŽD direktorius.
Pasak jo, beveik tie patys žmonės bandė inicijuoti medžioklės teisės aktų pakeitimus 2022 metais, tačiau tuomet medžiotojų organizacijai pavyko užkirsti kelią iš pirmo žvilgsnio nedidelėms pataisoms. „Mes suprantame tikruosius tikslus ir priežastis, kodėl tam tikra žmonių grupė siekia teisinių pakeitimų, tačiau tuo pačiu metu matome galimybę šį klausimą spręsti neįtraukiant įstatymų leidėjų ir nekeliant grėsmės esamai medžioklės plotų sistemai. Esame pasirengę dialogui ir konstruktyviems pasiūlymams“, – reziumavo Laimonas Daukša.
Ar grėsmė yra tikra?
Kaip nurodo anoniminiai šaltiniai, egzistuoja grupė pasiturinčių asmenų, kuriems priklauso dideli žemės ar miško plotai ir kurie siekia įgyti teisę savarankiškai medžioti savo valdose. Esama medžioklės plotų sistema, kurioje teisės ir pareigos priskiriamos medžiotojų kolektyvui, neretai lemia situacijas, kai žemės savininkai yra priversti paklusti būrelio vadovybės reikalavimams. Pasinaudodama savo galia, kai kurių klubų vadovybė riboja net ir stambių žemvaldžių, kuriems priklauso keli šimtai hektarų, teises.
Yra požymių, kad didieji žemės savininkai iš tiesų rengiasi inicijuoti medžioklės plotų sistemos pakeitimus. Jei jiems pavyks tai pasiekti, pasekmės gali būti pražūtingos tiek medžioklės ūkiui, tiek laukinių gyvūnų populiacijų būklei, tiek gamtos apsaugai apskritai.
Esama sistema
LMŽD primena, kad remiantis dabar galiojančia tvarka visi žemės savininkai (valdantys ne mažiau kaip 15 ha ) turi būti priimti į medžioklės asociacijas arba gali steigti individualius medžioklės plotus jei valdo virš 1000 ha. Jie taip pat gali medžioti esamuose medžioklės plotų vienetuose sutartiniais pagrindais susitarę su medžioklės ploto vienetų naudotojais, gauti kompensaciją už laukinių gyvūnų padarytą žalą, kurią medžiotojų asociacijos privalo atlyginti ar net uždrausti medžioti jo valdoje (žemėje), tokiu atveju prarandama teisė į kompensaciją laukinių gyvūnų padarytai žalai atlyginti.
Lietuvoje šiuo metu yra apie 900 medžioklės ploto vienetų, kuriuose medžioklės veiklą vykdo per 800 medžiotojų būrelių, klubų ir individualių medžiotojų. Didesnio ploto medžioklės ploto vienetai užtikrina vieną iš svarbiausių medžiotojų priedermių – medžiojamosios gyvūnijos globą, gausinimą, medžiojamųjų gyvūnų produktyvumo didinimą, tvarios ir etiškos medžioklės propagavimą.
Per pastaruosius dešimt metų, atsakingų medžiotojų dėka elnių populiacija šalyje pagausėjo 2, kai kur net 3 kartus, vilkų beveik 4 – nuo 250 individų iki 800-900 vilkų, lūšių skaičius per tą patį laikotarpį nuo 100 individų išaugo iki 250-300.
Dabartinė medžioklės sistema nesukuria išskirtinių teisių jokioms konkrečioms interesų grupėms ir nedidina socialinės atskirties, kadangi sudaro maksimaliai vienodas galimybes medžioti visiems to norintiems Lietuvos Respublikos piliečiams. LMŽD gerbia ir visiems medžioklės plotų valdytojams primygtinai siūlo gerbti privačią nuosavybę. LMŽD taip pat yra atvira konstruktyviai diskusijai, kurios metu, veikiant kartu su žemės savininkais ir ūkininkais, galima rasti probleminių situacijų sprendimo būdą.
Bet kuriuo atveju vienas susitikimas ir paviršutiniškas temos paminėjimas nėra priežastis ginčams, tarpusavio konfrontacijai ar skubotiems teisės aktų pakeitimams. Reikalinga konstruktyvi diskusija su konkrečiais pasiūlymais ir sprendimais, atsižvelgiant į galiojančių įstatymų ir taisyklių pagrindą, kad būtų galima atlikti pakeitimus, jei jie tikrai būtini. Ž. J. Giedraitis pabrėžė, kad jeigu tai mažai daliai medžiotojų, kurie iš tikrųjų turi problemų medžiodami savo žemėje, būtų suteikta tokia galimybė, klausimas dėl medžioklės plotų sistemos reorganizavimo ar keitimo apskritai nebūtų keliamas.
Žemės savininko atstovas pažymėjo, kad žemės savininkams turėtų būti leidžiama savo žemėje be apribojimų medžioti nelimituojamus, bendro fono neskaičiuojamus, gyvūnus.
Tuo tarpu norint medžioti stambiuosius kanopinius gyvūnus ir vilkus galėtų būti įvesta atskira rinkliava už medžiojamųjų išteklių naudojimą. Pokalbyje su žurnalu jis sutiko, kad geriausias sprendimas būtų žmogiškas dialogas, o ne teisės aktų keitimas, tačiau jis pabrėžė, kad valstybėje yra žmonių – žemės savininkų, kurie nori ir gali daryti įtaką teisėkūros procesui. Su tuo reikia skaitytis, ir kad medžioklės plotų sistema iš tikrųjų nebūtų keičiama, dialogo reikia ieškoti ne tik popieriuje, bet ir realiame gyvenime.
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
