Tekstas ir nuotraukos: Magnusas Pelzas, Huntinmotion.com
Fort Verto tarptautinis oro uostas, Dalasas. Antrą valandą dienos išlipau iš United Airlines lėktuvo. Netgi Teksaso standartais vasario pradžiai stebinančiai šiltas oras, todėl džiaugiuosi, kad šiltą striukę sukišau į rankinį bagažą.
Dokumentų tvarkymas trunka trumpiau nei įprasta, todėl mano lagaminas jau kurį laiką sukasi bagažo konvejeriu. Kai jį pagaliau pasiimu, draugiškai pamoju muitinės darbuotojams.
Išėjus iš oro uosto mane sutinka kolega medžiotojas Jeffas, kuris daug metų specializuojasi plėšrūnų medžioklėje, ypač – prisišaukiant. Jeffas savo regione jau gerai žinomas, jį dažnai kviečia kilus problemų su kojotais. Todėl džiaugiausi, kad turėsiu garbės kartu su juo ateinančias penkias dienas medžioti, iš jo mokytis ir pamatyti, kaip Amerikoje kovojama su šiais plėšrūnais.
Po trijų valandų važiavimo atvykstame į gimtąjį Jeffo miestą – Niu Bostoną. Pavargęs nuo tolimos kelionės, einu pailsėti. Planuojame vėliau išsiimti medžioklės leidimą ir prišaudyti ginklą, kurį Jeffas man žadėjo paskolinti. Na, o tada – į medžioklę!
JAV medžioklės vyksta pagal licencijų sistemą. Tai reiškia, kad visi laukiniai žvėrys priklauso valstybei, tad reikia įsigyti leidimą skirtingoms medžiojamųjų gyvūnų rūšims. Jeigu norite medžioti privačioje valdoje, aišku, reikia ir savininko leidimo. Kad galėčiau medžioti kojotus, turiu gauti smulkiųjų žvėrelių leidimą, tada galiu medžioti ne tik šiuos plėšrūnus, bet ir oposumus, meškėnus, triušius, kiškius, šarvuočius, rudąsias lūšis ir net pumas.
Ši licencija kainuoja apie 36 eurus ir ją galima įsigyti vietos Walmart prekybos centre. Tai pasirodė kiek sudėtingiau, negu tikėjausi, nes neturiu JAV socialinio draudimo numerio, o vairuotojo pažymėjime nėra įrašyto adreso. Paprašyti tapatybės kortelės ar paso pardavėjai netoptelėjo, nes vidutinis amerikietis jų nesinešioja. Tarp kitko be medžioklės leidimų čia prekiaujama ir gėrimais, apranga, maistu, dantų pasta ir daug kitų kasdienių reikmenų.
Pagaliau pavyksta problemą išspręsti, kišenėje turiu leidimą ir galime vykti į medžioklę! Jeffas pažįsta regiono rančos savininkus, be to, turi leidimą šiuose plotuose medžioti plėšrūnus.
Kojotai Teksase būna 15–25 kilogramų svorio, o jų dydis maždaug tarp lapės ir vilko. Kol kas žinau tik kojotą iš filmuko The Road Runner Show, kur nuožmioje kovoje su priešininku gyvūnas visada pralaimi.
Sutemus vykstame į medžioklę. Medžiojant kojotus labai daug lemia vėjo kryptis. Plėšrūnas paprastai artinasi prie triukšmo šaltinio prieš vėją, todėl svarbu žinoti, kur paprastai būna gyvūnai, ir tada atitinkamai pasirinkti slėptuvės vietą, kad galėtum gerai matyti apylinkę.
Vos kojotas pajus žmogaus kvapą, nedelsdamas dės į kojas. Naktį kiek palijo, todėl išaušus laukus dengė lengvas rūkas. Atsisėdome nugara į gyvatvorę, ribojančią ganyklas. Priešingoje pusėje – laukas ir miškas. Įtarėme, kad šiame miške gyvena kojotų. Vėjas iš miško pučia tiesiai į mus.
Kojotas galėtų pasisukti dešinėn ar kairėn, bandydamas prie mūsų prieiti iš užnugario prieš vėją. Bent jau toks planas. Jeffas naudoja plėšrūnų jauką – specialų įtaisą su motoriuku, kuris judina pririštą kailio gabaliuką, imituodamas ligotą ar sužeistą gyvūną. Mes jį padėjome maždaug už 40 metrų pievos viduryje.
Su veido kaukėmis ir pirštinėmis sėdėjome ant žemės, o ne bokštelyje. Prieš pradėdami šaukti, truputį palaukėme. Ginklai su šaudymo atrama pastatyti patogiai, kad galėtume panaudoti pastebėję kokį plėšrūną.
Jeffas pradeda šaukti kojotus. Iš karto pasiekia atsakas iš miško – kojotų kauksmas, kuris man priminė JAV vesternus. Sunku pasakyti – ar tai vienas, ar keli gyvūnai, bet aišku, kad jie miške. Jaukui priešais mus judant, Jeffas šaukė toliau. Jis vartojo sužeisto triušio balsą, bet daug ilgiau ir šaižiau, negu tai dariau Vokietijoje, viliodamas lapes. Po dviejų minučių „muzikavimo“ Jeffas padaro pauzę – taip per dvidešimt minučių nugaišo penki triušiai. Buvau šiek tiek nustebintas, nes toks šaukimo stilius man atrodo labai agresyvus.
Vis dar nieko. Tada staiga dešinėje nuo mūsų, pamiškėje, pastebėjau tamsų šešėlį. Pagriebiau savo žiūronus Minox 8×56, kad pažvelgčiau iš arčiau, kas tai. Už dviejų šimtų metrų vos pastebėjau tarp medžių gyvūną, bet pamažu jis pradėjo judėti į lauką. Jeffas liepė man pasiruošti. Kojotas pradėjo eiti greičiau, artėdamas prie mūsų, o paskui pasuko dešiniau, kad eitų vėjo kryptimi. Ta kryptimi aš jo nebegalėjau pasiekti.
Turėjau pasisukti truputį dešiniau, bet kojotas iš karto pastebėjo šį judesį. Akimirką sustojo, pasižiūrėjo į mus, bet to neužteko, kad nusitaikyčiau. Kojotas lėtais šuoliais puolė atgal į mišką, regis, jau supratęs, kas mes tokie. Bet netrukus man pavyko į jį nusitaikyti. Tada Jeffas panaudojo vilbynę, ir plėšrūnas žaibiškai sustojo, pasisukdamas į mus. Paleidau .243 kalibro kulką. Žvilgsniu sekiau gyvūną, kuris pabėgęs dešimt metrų nukrito. Norėjau eiti apžiūrėti savo laimikio, bet Jeffas liepė sėdėti ramiai, toliau šaukdamas. Galbūt, nepaisant šūvio, pavyks privilioti dar vieną plėšrūną. Bet nieko nebepastebėjome.
Einant prie laimikio klausinėjau Jeffo apie jo intensyvų šaukimo metodą. Pasakiau, kad, pavyzdžiui, Vokietijos lapės labai gerai žino, kad triušis vienoje vietoje negaišta kelis kartus. Jeffas paaiškino, kad šaukiant plėšrūną prieš vėją labai tikėtina, kad jis garso negirdi, todėl jį ir galima taip intensyviai kartoti. Įdomiausia, kad sėkmingiausiai veikia būtent triušio jaukas, nors šiame regione triušių visai nėra.
Pagaliau nuėjome iki mano pirmojo kojoto – tai buvo maždaug 17 kilogramų svorio jauna patelė. Jeffas mane širdingai pasveikino – šūvis buvo geras, kojotė niekur toli nenuėjo.
Kitomis dienomis intensyviai medžiojome kojotus nuo ryto iki vakaro, iš viso sumedžiojau šešis. Vienas iš jų mus nustebino – atėjo prieš vėją ir pasirodė už nugaros. Įdomi ir azartiška medžioklė.
Grįžęs namo su nekantrumu laukiau, kada iš Teksaso atvyks mano pirmasis kojoto kailis.
Teksasas, JAV
Antra pagal dydį JAV valstija – tiek plotu, tiek gyventojų skaičiumi
Didžiausia iš žemyninių valstijų
Yra duomenų, kad pirmieji žmonės Teksaso valstijos teritorijoje gyveno prieš 37 tūkst. metų
Pirmieji europiečiai atsikėlė 1528 m.
Didžiausias miestas: Hjustonas
Gyventojų skaičius: 28 995 881 (2019 m.)
Plotas: 696 241 km2
Aukščiausias taškas: Gvadalupės viršūnė, 2667 m
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose.
Prenumeruokite žurnalą „Medžioklė 2021 m.“ Ir gaukite dovanų kalendorių!
https://www.prenumeruok.lt/Posted by Žurnalas Medžioklė on Ceturtdiena, 2020. gada 12. Novembris
