Virtuvė

Kodėl rinktis žvėrieną?0

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Jei galima nusipirkti mėsos parduotuvėje, kam medžioti? Tai vienas svarbiausių antimedžiotojų argumentų. Užtat medžiotojams stimulas medžioti – sveika ir gardi žvėriena. Be abejo, yra ir kitų, ne mažiau svarbių priežasčių medžioti, bet žvėriena – labai svarbi sąlyga, skatinanti ilgas valandas bet kokiomis oro sąlygomis praleisti miške.

Žvėriena vertinga. Ji ne tik puikaus skonio, bet ir sveika. Visų pirma, medžiojamieji gyvūnai gyvena laisvėje ir yra laimingi, jie ėda tai, ką randa gamtoje, jų mityba įvairi, susidedanti iš įvairių augalų, pumpurų, sėklų, gilių, žievės ir lapų. Antra, žvėrienoje mažai angliavandenių, daug baltymų, taip pat mažiau riebalų, palyginti su pramoniniu būdu užauginta mėsa. Elnienoje riebalai sudaro vidutiniškai 1,4 proc., galvijų mėsoje – 2 proc., o kiaulienoje – 4,9 proc. Taip pat skiriasi ir patys riebalai. Pavyzdžiui, pramoniniu būdu augintoje mėsoje paprastai būna sočiųjų riebalų rūgščių, apskaičiuota, kad žvėrienoje, palyginti su naminių gyvulių mėsa, būna penkis kartus daugiau polinesočiųjų riebalų rūgščių.

Elnienos kalorijos daugiausia susidaro iš baltymų, todėl tokia mėsa yra puikus liesų baltymų šaltinis. Pavyzdžiui, 85 g žvėrienos yra 24 g baltymų, o naminės kiaulės mėsoje jų bus 22 g. Taip pat laukinėje mėsoje subalansuota omega 3 ir omega 6 riebalų rūgščių pusiausvyra. Pavyzdžiui, elnienoje daug daugiau omega 3 ir gerokai mažiau omega 6 riebalų rūgščių, palyginti su galvijų mėsa. Omega 3 riebalų rūgštys gerokai sveikesnės už omega 6.

Dar vienas papildomas pliusas laukinės mėsos naudai yra tai, kad norint jos gauti, reikia būti aktyviam ir praleisti daug laiko gryname ore. Laukinėje mėsoje daug geležies, kuri taip pat yra labai reikalinga, norint gerai jaustis ir būti sveikiems. Laukinėje mėsoje yra gerokai mažiau alergenų, tad ji gali tapti puikia alternatyva įvairių alergijų turintiems žmonėms.

Polinesočiosios riebalų rūgštys

Riebalai dažnai laikomi vien kenksmingais, nenaudingais ir nereikalingais organizmui. Vis dėlto visiškai be jų apsieiti negalima ir tam tikras riebalų kiekis žmogaus organizmui reikalingas. Kaip teigia ekspertai, riebalai yra naudingi, nes tai mūsų organizmo energijos šaltinis, be to, jie leidžia pasisavinti riebaluose tirpius vitaminus (A, D, E ir K) ir perneša įvairias mineralines medžiagas.

Riebalus sudaro glicerinas ir riebalų rūgštys, kurios gali būti sočiosios, mononesočiosios ir polinesočiosios, priklausomai nuo šios ypatybės skiriasi jų funkcijos organizme. Būtent polinesočiųjų riebalų rūgščių junginiai formuoja ląstelių ir jų dalių membranas. Jų yra akies tinklainėje, lytinėse ląstelėse, smegenyse ir kitur. Polinesočiosios riebalų rūgštys riebaluose daro didelę įtaką uždegimų eigai ir normaliam imuniniam atsakui, mat šios rūgštys stabilizuoja imuninės sistemos ląstelių membranas ir daro įtaką įvairių uždegiminių medžiagų (prostaglandinų, leukotrienų ir tromboksanų) sintezei.

Sočiosios riebalų rūgštys

Sotieji riebalai yra potencialiai kenksmingi riebalai. Tokie riebalai kelia blogojo cholesterolio koncentraciją kraujyje, kelia širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Per didelis kiekis sočiųjų riebalų dietoje padidina širdies ligų riziką, skatina vėžinius susirgimus, taip pat nutukimą. Žinoma, riebalai – energijos šaltinis, bet kas per daug, tas nesveika.

Prenumeruokite žurnalą tiesiogiai internetu!

Susiję straipsniai

Naująjį žurnalo numerį jau galima įsigyti spaudos vietose ir internete!

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.