Lenkijoje paskelbtas tyrimas nagrinėja briedžių populiaciją šalies centrinėje ir rytinėje dalyje. Jis parodo, kad svarbu vertinti ne tik gyvūnų gausą, bet ir jų buveines, judėjimo modelius, populiacijos struktūrą bei didelio tankio pasekmes.
Žurnale Animal Science and Genetics publikuotas tyrimas Briedžių populiacijos charakteristika Centrinėje ir Rytų Lenkijoje analizuoja briedžių erdvinį pasiskirstymą, lytinę struktūrą, socialinių grupių sudėtį bei buveinių pasirinkimą Liublino regione. Rezultatai turi praktinę vertę ir yra svarbūs medžioklės sektoriui.
Populiacija Lenkijoje ženkliai išaugo
Tyrimo autoriai primena, kad nuo 2001 metų briedžiai Lenkijoje yra saugomi, tai reiškia, kad jie nėra medžiojami. Dėl to populiacija sparčiai augo. Jei 2000 metais Lenkijoje buvo apie 2000 briedžių, tai 2022 metų kovą jų skaičius viršijo 30 000. Vien tik Liublino vaivadijoje per dešimt metų briedžių skaičius išaugo nuo 2155 iki 6666 gyvūnų.
Biologinės įvairovės požiūriu tai neabejotinai yra teigiamas pokytis. Tačiau autoriai atkreipia dėmesį ir į kitą pusę. Auganti populiacija reiškia didesnę žalą miškams ir žemės ūkiui, dažnesnius eismo įvykius bei didesnę ligų ir parazitų plitimo riziką.
Greičiausiai viena geriausių miško kamerų. Kaip įrengti ir naudoti Huntera LiveCam 4.0 Pro 2
Pirmenybė teikiama miškui
Vienas svarbiausių išvadų yra tai, kad briedžiai aiškiai renkasi miško teritorijas. Tyrimo metu 65,1% stebėjimų atlikta miškuose, gerokai mažiau jaunuolynuose ir laukuose. Tai sutampa ir su kitų šalių pastebėjimais, kurie rodo, kad briedis yra miško gyvūnas, kuriam ypač svarbūs dideli, drėgni miškai ir pelkėtos teritorijos su geromis slėptuvėmis.
Tuo pačiu autoriai pabrėžia, kad briedžiai yra prisitaikantys. Jų mitybos plotai gali keistis priklausomai nuo metų laiko, maisto prieinamumo ir trikdymo lygio. Maitinimuisi dažniau naudojami laukai ir jaunuolynai, ypač naktį, tačiau dienos metu gyvūnai grįžta į saugesnes ir labiau uždaras miško teritorijas.
Socialinė struktūra
Tyrime nustatyta 12 skirtingų socialinių struktūrų, kuriose juda briedžiai, tačiau 73% atvejų gyvūnai buvo stebėti tik trijose pagrindinėse grupėse: karvė su jaunikliais, vienišas patinas ir vieniša patelė.
Tai rodo, kad nepaisant galimos elgsenos įvairovės, pagrindinė populiacijos struktūra praktikoje yra gana paprasta ir prognozuojama. Tokie duomenys yra svarbūs populiacijos stebėsenai, nes padeda suprasti tikrąją lytinę ir amžiaus struktūrą, o ne tik bendrą skaičių.
Nedidelė patelių persvara
Tyrimo teritorijoje lytinis santykis vidutiniškai buvo 1:1,13 patelių naudai, tai yra patelių buvo šiek tiek daugiau nei patinų. Autoriai pabrėžia, kad toks pasiskirstymas gali skatinti didesnį reprodukcinį sėkmingumą ir spartesnį populiacijos augimą.
Tai svarbu ir valdymo požiūriu. Jei populiacijoje yra daugiau patelių ir reprodukcija yra sėkminga, skaičius didėja greičiau. Todėl nepakanka vertinti tik bendrą skaičių, būtina atsižvelgti ir į populiacijos struktūrą, įskaitant patelių, patinų, jauniklių ir reprodukciškai aktyvių gyvūnų dalį.
Apie jauniklius
Lenkijos tyrimas parodė, kad 12,9% stebėtų patelių turėjo dvynius. Vidutiniškai vienai patelei teko 0,73 jauniklio, kas nėra labai aukštas rodiklis, tačiau yra būdingas rūšiai.
Įdomu tai, kad 31,44% stebėtų patelių buvo be jauniklių. Tai patvirtina, kad reprodukcinio sėkmingumo negalima vertinti paviršutiniškai. Populiacija gali būti didelė, tačiau jos augimo tempas ir struktūra gali labai skirtis priklausomai nuo regiono ir metų.
Dervos medis vilioja net briedžio motina su dviem jaunikliais
Tankis yra nevienodas
Vidutiniškai tyrimo teritorijoje (miškų ir pelkių kraštovaizdyje) nustatyta 5,9 briedžio 1000 hektarų. Kai kuriose vietovėse tankis buvo gerokai mažesnis, kitur didesnis. Autoriai taip pat remiasi Estijos tyrimais, kuriuose optimaliu laikomas maždaug penkių briedžių tankis 1000 hektarų.
Pagrindinė išvada yra ta, kad per didelis tankis nėra problema tik miškui, bet kenkia ir pačiai populiacijai. Didėja konkurencija dėl maisto, gyvūnai priversti daugiau judėti, auga ligų plitimo rizika ir dažnėja konfliktai su žmogaus veikla.
Be nuolatinės stebėsenos efektyvus valdymas neįmanomas
Tyrimo autoriai daro išvadą, kad nuolatinė briedžių populiacijos stebėsena yra būtina. Europos miškuose labai sudėtinga išlaikyti kanopinių gyvūnų skaičių tokiame lygyje, kuris nekenktų miško atžėlimui ir išliktų pusiausvyroje su aplinka.
Ypač vertingais laikomi tiesioginiai stebėjimai. Autorių teigimu, miškininkų, medžiotojų ir gamtos valdytojų surinkti duomenys yra vieni patikimiausių šaltinių vertinant populiacijos struktūrą ir gausą.
Ko galima iš to pasimokyti
Lenkijos tyrimas primena kelis svarbius dalykus. Pirmiausia, kad briedžių valdymas negali būti grindžiamas vien tik bendru skaičiumi. Reikia vertinti ir buveines, lytinę bei amžiaus struktūrą, jauniklių dalį, socialines grupes ir regioninius skirtumus.
Taip pat didelė populiacija ne visada reiškia sėkmės istoriją. Ji gali lemti žalą, eismo įvykius ir spaudimą miško ekosistemai. Be to, be medžiotojų, miškininkų ir kitų specialistų stebėjimų bei duomenų neįmanoma priimti pagrįstų valdymo sprendimų.
Briedžių populiacija nėra statiška. Ji kinta, prisitaiko ir reaguoja į aplinką. Todėl sprendimai turi būti grindžiami duomenimis, o ne prielaidomis.
MooseBelt projektas ir jo reikšmė
MooseBelt projektas yra ypač svarbus Estijai ir Latvijai, nes suteikia galimybę sistemingai ir duomenimis pagrįstai analizuoti briedžių populiaciją, jos struktūrą ir poveikį aplinkai regioniniu mastu.
Projektas Briedžio (Alces alces) populiacijos valdymo sistema EstLat regione (MooseBelt, Nr. EE-LV00111) įgyvendinamas pagal Interreg Estijos–Latvijos programą 2021–2027.
Projekto tikslas yra sukurti vieningą tarpvalstybinį požiūrį į populiacijos valdymą. Tai reiškia geresnį briedžių situacijos supratimą Latvijoje ir galimybę priimti laiku pagrįstus sprendimus dar prieš problemoms tampant akivaizdžioms. Būtent toks požiūris leidžia pereiti nuo pasekmių šalinimo prie išmanaus, į ateitį orientuoto valdymo.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
