Patirtis

Kaip tempiau milžiną bebrą0

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Kas čia tokio – nutempti sumedžiotą bebrą? „Nesakyk op, nepabandęs 70 laipsnių statumo šlaitu užtempti 30 kilogramų sveriančio gyvūno“, – atsakyčiau tam, kas ginčytų mano istoriją.

Paskutinė bebrų medžioklės sezono savaitė. Vieną labai ramų vakarą saviizoliuodamasi sėdėjau ant dambos prie ežero. Ši vieta ideali bebrų medžioklei. Patogiai sėdi, matai toli, o aplink – megabebrariumas. Vieną dieną reikės patyrinėti, kokio dydžio ir kaip toli plyti tas urvų ir namelių tinklas, apsuptas tvarkingo karklų sodo.

Bebrai čia drausmingi – išlenda tik sutemus, o prastu oru – tik naktį. Tą vakarą oras buvo ramus. Saulė pasislėpė lengvų debesėlių kišenėje, anksti stojo ta melsvai pilka prieblanda, kai atrodo, kad juda kiekvienas žolės kuokštelis.

Tylu. Ramų ir juodą it plienas vandenį subanguodavo tik lydekų meilės žaidimai ir grupinės rainuočių isterijos. Greičiau vedama pojūčio, o ne regos atkreipiau dėmesį į vieną kanalą nendrių apsuptyje. Kas ten? Hm, turbūt vaidenasi… Sprendimas pasižiūrėti per termovizorių vis dėlto buvo teisingas. Pastebėjusi sujudėjusią šviesią dėmelę, pažvelgiau per optiką ir pamačiau bebrą.

Atstumas – apie 60 metrų. Bebrą mačiau, bet prieš jį – skersai išilgai nendrės. Šūvis buvo lemtingas. Jeigu nelemta, tokioje situacijoje tikrai nepataikysi, ypač jei naudoji ekspansyviąsias kulkas. Paskui paaiškėjo, kad pataikiau tiksliai į ausį.

Didžiulis bebras

Na, nieko. Perlipau per griovelį, sausomis kojomis (ežere vanduo buvo nuslūgęs) peršokavau per žolės kuokštus, sukrautas šakas ir bebrų kanalus. Nėra bebro. Šaka išbadžiau visą kanaliuką. Nėra. Po paraliais! Tada pastebėjau, kad už nendrių sienos yra dar vienas kanalas. Gal susipainiojau, nes iš šūvio vietos bebrų kanalų įėjimai nendrėse matėsi prastai.

Tada jį ir pamačiau. Nei nuskendęs, nei dingęs. Pradėjau tempti. Pačiame bebrariume tai nebuvo sunku. Per griovelį permesti bebro nepajėgiau. Teko peršokti ir pervilkti didįjį graužiką kilpa iš karklų šakų.

Na, o tada – sunkiausia dalis. Bebrus čia medžioju ne pirmus metus ir žinau, ką reiškia įveikti tą dambos šlaitą. Keturi metrai 70 laipsnių kampu… Įsispyrusi, kojoms slystant, šniokšdama ir pūkšdama, kaskart timptelėdama po 30 centimetrų, beveik pasiekiau viršų. Pagalvojau, reikia atsikvėpti, antraip tuoj nukrisiu veidu į purvą.

Iki dambos kranto buvo telikę pusė metro, bet paleidau bebro leteną… Ir jis tarsi maišas – kliunkt kliunkt – nuriedėjo žemyn ir įkrito į seną, apgriuvusį bebro urvą. Velnias! Viskas iš pradžių.

Susiję straipsniai

Aišku, nepalikau bebro gulėti damboje, o parsivežiau namo ir rūpestingai nudyriau bei apdorojau. Didįjį kailį pasūdžiau ir paklojau garaže (netrukus jis keliaus į raugyklą Šiauliuose), o mėsytę brandinti padėjau į šaldiklį. Aišku, išskyrus tai, kas priklauso šunims.

Bebras yra visapusiškiausiai panaudojamas laimikis, nes iš jų gaunama sruoglių užpilui, kailis, trofėjus ir mėsa. Net viduriai praverčia, jeigu galvojama jaukinti lapes.

Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose!

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.