Paprastasis meškėnas Procyon lotor į Europą pateko ne atsitiktinai. XX amžiaus pradžioje Vokietijoje jie buvo sąmoningai įvežti į laisvę ir į kailinių žvėrelių ūkius. Klasikiniai du starto taškai yra 1934 metais prie Ederzės Hesene ir 1945 metais, kai iš ūkių netoli Berlyno ištrūko kelios dešimtys gyvūnų. Nuo tada populiacijos išplito didžiojoje Vokietijos dalyje ir per kaimynines šalis, o šiandien tai viena sėkmingiausių invazinių plėšriųjų rūšių Europoje.
Kur meškėnai gyvena šiandien
Tvarių laisvinių populiacijų yra didžiojoje Centrinės ir Vakarų Europos dalyje. Patikimai fiksuojamos Vokietijoje, Nyderlanduose, Liuksemburge, Belgijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Lenkijoje. Mažesnės ar plintančios populiacijos aptinkamos Danijoje, Ispanijoje, Italijoje ir kitur.
Lietuvoje meškėnai jau pastebimi ir aprašomi kaip atsirandanti problema, ypač pajūryje. Apie juos nuosekliai rašo Medžioklė portalas.
Kokia jų gausa Europoje
Tikslaus visos Europos skaičiaus nėra, bet aišku, kad didžiausią dalį populiacijos talpina Vokietija. Ten skaičiai vertinami nuo maždaug pusantro iki dviejų milijonų individų, o kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Kaselėje, pasiektas vienas didžiausių plėšrūnų tankių Europoje iki daugiau kaip 100 meškėnų 100 hektarų.
Teisinis režimas Europos Sąjungoje
Procyon lotor įtrauktas į ES invazinių svetimų rūšių sąrašą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1143/2014 ir jo įgyvendinimo aktus. Tai reiškia draudimus laikyti, veisti, įvežti, prekiauti ir pareigą valdyti jau išplitusias populiacijas. Valstybės narės privalo vykdyti prevenciją, ankstyvą aptikimą ir greitą naikinimą bei taikyti plitimo valdymo priemones.
ES reglamentas nenustato konkrečių įrankių, pavyzdžiui, naktinių taikiklių, naudojimo tvarkos. Tokius klausimus detalizuoja nacionaliniai teisės aktai. ES lygmeniu svarbu, kad priemonės būtų teisėtos ir veiksmingos, įskaitant gaudymą spąstais ir naikinimą ar steriliazicijos programas, jei jos suderinamos su teise.
Ar meškėnai medžiojami
Medžiojamumas priklauso nuo šalies. Vokietijoje meškėnas yra teisėtai reguliuojamas medžiojamasis žvėris, tačiau konkrečios datos ir apribojimai skiriasi pagal žemes, o miestuose taikomos ir gaudymo priemonės. Prancūzijoje meškėnas traktuojamas kaip medžiojama ir spąstais reguliuojama rūšis visus metus su administraciniais leidimais. Lenkijoje tai invazinė rūšis, kurios populiacijai siūloma taikyti aktyvų reguliavimą, o moksliniai darbai nagrinėja plitimo ir populiacijos mažinimo praktiką.
Lietuvoje paprastieji meškenai taip pat sėkmingai dauginasi, o pastaruoju metu jau fiksuojami ir oficialiai sumedžiotų gyvūnų duomenys.
Praėjusį medžioklės sezoną pranešta apie keturis sumedžiotus meškenus, o šią informaciją galima rasti Aplinkos ministerijos interneto svetainėje.
Lietuva: naktiniai taikikliai ir kontrolės priemonės
Nuo 2024 metų pavasario Lietuvoje ribotai įteisintas naktinių optinių taikiklių naudojimas medžioklėje. Pagal pakeitimus naktinius prietaisus leidžiama naudoti medžiojant kelias rūšis, tarp jų meškėną, laikantis konkrečių saugos sąlygų ir medžioklės būdo apibrėžimų. Detali tvarka ir išimtys nustatytos Medžioklės įstatymo ir taisyklių pakeitimuose.
Kodėl meškėnai kelia rūpesčių
Meškėnai lengvai prisitaiko prie miestų ir kaimo kraštovaizdžių, geba maitintis labai įvairiai, stokoja natūralių priešų, o veisimosi potencialas aukštas. Dėl to jie daro spaudimą vietinei biologinei įvairovei, plėšriai veikia paukščių lizdus, varliagyvius, smulkius žinduolius, o kai kur fiksuojama grėsmė net saugomoms šikšnosparnių kolonijoms. Taip pat keliamos rizikos dėl zoonozių, pavyzdžiui, plokščiųjų kirmėlių bei apvaliųjų kirmėlių, ir kitų patogenų pernešimo.
Kas tinka praktikoje
Patirtis rodo, kad vien medžioklė ne visada sulėtina geografinę ekspansiją, ypač kai plitimas vyksta iš kaimyninių šalių. Efektyviausios priemonės yra kombinuotos: nuolatinis medžioklės spaudimas, leidžiamos gaudymo priemonės, kontrolė jautriose buveinėse ir griežta žmonių daromos pasiūlos užkirtimo politika, kad neliktų maisto šaltinių miestuose. Kai kur bandomos sterilizacijos programos, pavyzdžiui, Kaselėje, bet net ir jos vertinamos kaip pagalbinės, o ne pakeičiančios tradicinę kontrolę.
ES reglamentavimas
Paprastasis meškenas (Procyon lotor) įtrauktas į Europos Sąjungos invazinių svetimų rūšių, keliančių susirūpinimą visai Sąjungai, sąrašą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių prevencijos ir valdymo. Tai reiškia, kad visose ES valstybėse narėse taikomi vienodi draudimai ir įpareigojimai:
*draudžiama šiuos gyvūnus laikyti, veisti, įvežti, pervežti, parduoti ar paleisti į aplinką;
*privaloma užkirsti kelią naujų populiacijų atsiradimui ir plitimui;
*būtina anksti aptikti ir, kai įmanoma, greitai pašalinti naujus židinius;
*esant jau įsitvirtinusioms populiacijoms, turi būti taikomos jų kontrolės arba naikinimo priemonės.
ES reglamentas nenustato konkrečių priemonių tipo – kiekviena valstybė narė gali pasirinkti, kokius metodus naudos, jei jie yra teisėti, veiksmingi ir humaniški. Tai gali būti medžioklė, gaudymas spąstais, populiacijos mažinimas arba, tam tikrais atvejais, sterilizacijos programos.
Visas Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 tekstas prieinamas čia
Meškėnas Europoje yra invazinė, labai plastiška rūšis. Dėl prisitaikymo ir reprodukcijos jis retai kada greitai nyksta be kryptingo žmonių įsikišimo. Protinga politika yra nuosekli ir kompleksiška: ankstyvas aptikimas, spartus židinių naikinimas, nuolatinė populiacijų kontrolė leidžiamais būdais, visuomenės informavimas ir aiškios taisyklės, kad namų ūkiai ir ūkiai nesiūlytų papildomo maisto. Ten, kur teisė leidžia, technologijos, pavyzdžiui, naktiniai prietaisai, gali padidinti efektyvumą, tačiau jos turi būti taikomos apgalvotai ir saugiai. ES reglamentas suteikia rėmus, o sėkmę lemia nacionalinių priemonių nuoseklumas ir ilgalaikė disciplina.
Žiūrėkite iki pabaigos! Kas yra paprastasis jenotas ir kaip jį sugauti?
Jenotas. Kuo šis gyvūnas skiriasi nuo mums pažįstamo manguto ir kuo jis pavojingas mūsų gamtai? Kokios jo savybės ir kaip jį sumedžioti? Šiek tiek apie šio gyvūno ypatybes – Katarinos Štern pasakojime ir vokiečių medžiotojo Magnuso Pelzo vaizdo įraše.
Jei norite sužinoti, kaip medžioti meškėnus, arba norėtumėte pagalbos kontroliuojant populiaciją, kreipkitės į Magnusą Pelzą, kurio filmuota medžiaga panaudota šiame vaizdo įraše.
Magnusas yra kvalifikuotas profesionalus medžiotojas ir vienas didžiausių meškėnų medžioklės ekspertų Europoje. Magnusas, turintis daugiau kaip 30 metų patirtį meškėnų medžioklės srityje, buvo pirmasis žmogus, kuris Vokietijoje, taigi ir Europoje, ėmė vilioti meškėnus. Jis taip pat atliko daugybę mokslinių eksperimentų, susijusių su gaudymo spąstais ir jauko variacijomis per metus, ir sugebėjo aiškiai įrodyti meškėnų judėjimo profilį, priklausantį nuo oro slėgio. Magnusas skaito paskaitas šia tema visoje Europoje.
VIDEO! Pačios balso ar švilpuko? Kas geriau padės privilioti auksinį stirniną?
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
