Veterinariniai ir epidemiologiniai reikalavimai nėra biurokratinė formalumas – jie yra kritiškai svarbūs visuomenės saugumui. Jei šių taisyklių nepaisoma arba jos pažeidžiamos, pasekmės gali būti labai rimtos: infekcinių ligų plitimas, grėsmė žmonių ir gyvūnų sveikatai bei ekonominiai nuostoliai, kylantys dėl bandymų suvaldyti galimas epidemijas.
Pasiutligė yra viena pavojingiausių zoonozių – liga, kuri yra mirtina tiek gyvūnams, tiek žmonėms. Jos plitimas kaimyninėse šalyse, ypač Ukrainoje, kelia papildomą pavojų, jei gyvūnai yra pervežami be griežtos kontrolės ir karantino reikalavimų laikymosi. Net vieno užsikrėtusio šuns nelegalus įvežimas gali sukelti nekontroliuojamą ligos protrūkį, dėl kurio tektų įvesti griežtas ribojančias priemones visoje šalyje.
Deja, visuomenėje neretai naudojami emociniai argumentai, siekiant kvestionuoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) profesionaliai pagrįstus sprendimus. Kai žiniasklaida ir viešoji nuomonė daromas spaudimas institucijoms, didėja rizika, kad saugumo priemonės bus sušvelnintos, sukeliant pavojų visai visuomenei.
Veterinarijos gydytoja Lita Konopore iš Latvojos savo Facebook paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame išreiškė pasipiktinimą visuomenės lengvabūdišku požiūriu į realią situaciją:
“Ar prisimenate, kai asociacija „Ulubele“ atvežė nežinomos kilmės šunų siuntą iš Ukrainos ir, vaizduodami veterinarijos gydytojus kaip gyvūnų nemylėtojus, per žiniasklaidą bandė daryti spaudimą Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kad šių šunų karantino laikotarpis būtų sutrumpintas? Robert Blass, prisimenate, kaip aiškinau, kodėl VMVT sprendimas yra pagrįstas ir itin svarbus Lietuvos epidemiologiniam saugumui? Kolegos iš Ukrainos situaciją apibūdina kaip kritinę, ypač keturiuose regionuose. Dėkojame VMVT, kad dėl jūsų profesionalumo ir principingumo mums pavyko apsaugoti Lietuvą nuo pasiutligės.”
Įraše veterinarijos gydytoja taip pat pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame parodyta, kaip atrodo pasiutligės simptomai žmogui, pridurdama, kad vaizdo įrašas nėra sufabrikuotas.
Ši situacija pabrėžia būtinybę išlaikyti griežtą ir principingą požiūrį į epidemiologinį saugumą
Iki šiol Lietuvai pavyko išvengti pasiutligės grėsmės, tačiau tai buvo pasiekta dėl atsakingo ir profesionalaus požiūrio į gyvūnų pervežimo ir karantino taisyklių laikymąsi. Tik griežtai laikantis šių taisyklių galima apsaugoti žmones, gyvūnus ir bendrą valstybės saugumą.
Situacija Ukrainoje
Pasiutligė yra mirtina virusinė infekcija, kelianti pavojų tiek gyvūnams, tiek žmonėms. Nors Baltijos šalyse situacija dėl pasiutligės yra stabili, Ukrainoje ji išlieka rimta problema.
Ukrainoje pasiutligė yra plačiai paplitusi, kasmet registruojami šimtai atvejų tarp naminių gyvūnų. Tai kelia rimtą grėsmę tiek vietos gyvūnų populiacijai, tiek žmonėms. Dėl šios priežasties gyvūnų pervežimas iš Ukrainos į kitas šalis, įskaitant Lietuvą, yra griežtai reguliuojamas, siekiant užkirsti kelią viruso plitimui.
Anksčiau pranešėme, kad, remiantis Ukrainos Medžiotojų ir Medžioklės Pramonės Asociacijos (UMMPLA) duomenimis, daugiau nei dvejus metus trunkančio karo metu kai kurių laukinių gyvūnų populiacija išaugo iki kritinio lygio.
Ypač didelį susirūpinimą kelia šie skaičiai:
Lapių populiacija padidėjo 416 %
Vilkų populiacija išaugo 50 %
Šakalų skaičius padidėjo net 439 %
Ekologiškai leistinas lapių tankumas šiuo metu yra 6–8 kartus didesnis už nustatytas normas.
Didelį pavojų kelia ir pavojingų ligų plitimas: Diagnostiniai tyrimai rodo, kad kas penkta lapė centrinėje Ukrainos dalyje jau yra užsikrėtusi pasiutligės virusu.
Šernų populiacija išaugo daugiau nei 50 %, dėl ko Afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejų skaičius padidėjo net 880 %, palyginti su 2022 m.
Ukrainos nusipelnęs miškininkas Viktoras Červonijus pabrėžia: “Ši situacija gali lemti Ukrainos pašarinių grūdų eksporto apribojimus 2024–2025 m., o tai turės rimtų pasekmių šalies ekonomikai.”
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
