Birželio 7-ąją Zyplių dvaro kiemas virto gyvosios tradicijos epicentru – čia šurmuliavo Medžioklės ir amatų festivalis „Išeik, sūduvi, ant dvaro pamandravot“. Tai jau ne pirmus metus vykstanti šventė, kurios tikslas – ne tik pristatyti mūsų krašto kultūrinį paveldą, bet ir įprasminti medžioklės tradicijas, susiejant jas su tautiniu tapatumu, pagarba gamtai bei meistriškumo amatu.
Į šį renginį suplūdo lankytojai iš visos Lietuvos – nuo garbingų medžiotojų senolių iki smalsių vaikų, kurie pirmą kartą savo akimis išvydo medžioklės trofėjus, pasimatavo tautinius kostiumus ar paragavo tikro stirnienos troškinio.
Festivalio metu dvaro aplinka prisipildė senovės dvasios. Skambėjo folkloras, grojo medžioklės ragai, o iš katilų kilo gardūs kvapai – čia netrūko nei tradicinio maisto, nei pasakojimų apie senąsias medžioklės apeigas. Šiemet ypatingą vietą užėmė Vytauto Kucevičiaus paroda „Sugrįžę iš dvarų – medžioklės antikvaras“, kvietusi pasinerti į dvarininkų medžioklės istoriją, bei floristinės kompozicijos „Rožė – dvaro gėlė“ pristatymas.
Ne mažiau dėmesio sulaukė „Rago ir katilo kiemas“, kur medžioklės trofėjai pasakojo savo nebylias, bet iškalbingas istorijas. Čia pat vyko ir fazanų medžioklės edukacija, kurioje vaikai ir jaunimas buvo mokomi ne šaudyti, o pažinti, suprasti ir gerbti gamtą – šios veiklos tapo šventės širdimi.
Visą dieną šurmuliavo amatų ir skanėstų mugė „Dvaro gardėsiai ir meistrystė“, kur galima buvo rasti ir medžioklės atributikos, ir rankų darbo dirbinių – nuo odinių diržų iki tautinio rašto pintinių. Kūrybinės dirbtuvės, žaidimai pievoje, pažintinės ekskursijos po Zyplių dvaro istoriją – viskas buvo apgalvota, kad kiekvienas lankytojas pajustų šventės ritmą.
Vakarinėje programoje išskirtiniais pasirodymais džiugino folkloro ir istorinių šokių grupės, o vakaro kulminacija tapo operinis kūrinys „O sole mio“, kurį atliko Egidijus Bavikinas, vainikuodamas dienos įspūdžius iškilminga nata.
Medžioklės ir amatų festivalis Zyplių dvare – tai daugiau nei renginys. Tai – tiltas tarp epochų, tarp mūsų senelių patirties ir šių dienų kūrybos. Tai vieta, kur medžioklė atsiskleidžia kaip kultūra, kaip pagarba gamtai, kaip bendrystės išraiška. Ir kol Zyplių dvaro kieme skambės medžioklės ragai – šios tradicijos čia gyvuos dar ilgai.
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
