Šaltinis: Aplinkos ministerija
Nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliojo Seimo priimtos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis leidžiamas duslintuvų naudojimas civilinėje apyvartoje.
Nuo šiol juos gali įsigyti, turėti ir naudoti asmenys, turintys atitinkamus leidimus laikyti arba nešiotis šaunamąjį ginklą sportui, šaulio tarnybai, medžioklei ar individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti, taip pat profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai.
Duslintuvų naudojimo įteisinimas siejamas su ginklų naudojimo praktikos tobulinimu, siekiant užtikrinti didesnį saugumą. Duslintuvas mažina šūvio garsą, todėl gali padėti apsaugoti šaulio klausą ir mažiau trikdyti laukinius gyvūnus, taip prisidedant prie mažesnio streso aplinkoje. Šaltinis: Aplinkos ministerija
Naujausiame įstatymo redakcijoje lazeriniai taikikliai ir duslintuvai yra įtraukti į draudžiamų įtaisų sąrašą, tačiau su išimtimis. Viena iš jų – naudojimas medžioklei. Tai reiškia, kad medžiotojai, įstatymų nustatyta tvarka įgiję medžiotojo bilietą, turi teisę laisvai įsigyti duslintuvus parduotuvėse, juos vežti laikantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimų bei naudoti medžioklėje tiek dieną, tiek naktį. Jokie techniniai apribojimai duslintuvams netaikomi, taip pat nėra jokių specialių saugojimo reikalavimų. Kadangi duslintuvas įstatymo prasme laikomas ginklo priedėliu, jis turi būti saugomas taip pat, kaip ir kitos ginklo dalys.
Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 6 punktą, draudimas naudoti duslintuvus netaikomas, kai jie naudojami sportui, medžioklei, šaulio tarnybai ar karių praktiniams įgūdžiams tobulinti.
Duslintuvo laikymas ir gabenimas: ką privalo žinoti medžiotojas
Įsigijus duslintuvą – teisėtą ginklo priedėlį, kurio naudojimą medžioklėje nuo 2025 m. leidžia įstatymas – svarbu žinoti ne tik kur jį galima naudoti, bet ir kaip jį laikyti bei gabenti, kad būtų laikomasi visų teisės aktų reikalavimų.
Lietuvos įstatymas aiškiai apibrėžia, kaip turi būti gabenami ne tik šaunamieji ginklai ar šaudmenys, bet ir jų priedėliai – įskaitant duslintuvus. Šie reikalavimai skirti užtikrinti, kad gabenimo metu nebūtų galimybės iš karto panaudoti ginklą ar jo priedėlį, kaip tai nurodyta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 13 punkte.
Pagal 33 straipsnio 1 dalį, asmenys, turintys leidimą laikyti ginklus, gali juos gabenti į kitą vietą – pavyzdžiui, į šaudyklą ar medžioklės plotą – tik neužtaisytus, įdėtus į dėklą ar kitą tinkamą daiktą. Dėtuvė turi būti išimta iš ginklo, o šovinys – negali būti vamzdyje. Tai reiškia, kad net ir jei ginklas bei duslintuvas gabenami kartu, jie turi būti tokioje būklėje, kad iš karto jų panaudoti nebūtų įmanoma.
Duslintuvui, kaip ginklo priedėliui, šios taisyklės taip pat taikomos. Pagal 30 straipsnio 1 dalies 5 punktą, ginklo priedėlius galima gabenti tik tokiomis sąlygomis, kurios užtikrina jų saugumą ir neleidžia naudoti iš karto. Praktikoje tai reiškia, kad duslintuvas turėtų būti laikomas atskirai nuo ginklo – dėkle, kuprinėje ar atskiroje dėžėje.
Svarbu prisiminti ir tai, kad leidimas laikyti ginklus nesuteikia teisės juos nešiotis (33 str. 3 d.). Kitaip tariant, jeigu asmuo nėra medžioklėje, šaudykloje ar kitoje specialiai tam skirtoje vietoje, jis neturi teisės nešiotis ginklą su duslintuvu viešoje erdvėje, net jei jis yra neužtaisytas.
Išimtis taikoma tik medžioklės metu, kai pagal 33 straipsnio 4 dalį medžiotojas turi teisę nešiotis užtaisytą ginklą, tačiau tik medžioklės plotuose ir laikantis medžioklę reglamentuojančių teisės aktų. Šiuo atveju duslintuvas taip pat gali būti sumontuotas ir naudojamas šūviui.
Nykštukinė termokamera ir termovizorinis priedėlis, kuriam nereikia prišaudymo
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
