Portalas Financial Times rašo, kad beveik 180 karių dalyvaus šernų populiacijos kontrolės pastangose, kurios padės sumažinti afrikinio kiaulių maro plitimą. Vyriausybė siekia spręsti visuomenės susirūpinimą ir apsaugoti maisto eksportą afrikinio kiaulių maro protrūkio metu.
Italija pareiškė, kad siųs karius visoje šalyje medžioti šernų, siekdama apsaugoti 8,2 mlrd. eurų vertės kumpio ir dešrų pramonę nuo kiaulių maro.
Metus trunkantis 177 karių įsitraukimas yra ministro pirmininko Giorgia Meloni kampanijos dalis, kuria siekiama sumažinti Italijos šernų populiaciją per 80 procentų per penkerius metus, siekiant užkirsti kelią afrikinio kiaulių maro plitimui.
Apytiksliai 1–1,5 mln. šernų laisvai klaidžioja per Italiją, kur jie ilgą laiką buvo laikomi visuomenės trikdžiais, graužia šiukšles, besikaupiančias didelių miestų, pavyzdžiui, Romos, pakraščiuose ir siautėja ūkininkų laukuose. Apskaičiuota, kad 2015–2021 m. jie kaimo vietovėse padarė apie 120 mln. nuostolių.
Tačiau gyvūnai tapo afrikinio kiaulių maro, labai užkrečiamo viruso, kuris pirmą kartą buvo aptiktas žemyninėje Italijos dalyje 2022 m. pradžioje, platintojais. Liga, kurios kiaulių mirtingumas siekia iki 100 proc., sukėlė nerimą šalies pareigūnams ir maisto produktų gamintojams tokiose vietose kaip Parma, šiaurinis miestas, kuris yra garsaus vytinto kumpio pramonės centras Italijoje.
Praėjusį rugsėjį Italija šiauriniame Lombardijos regione išpjovė apie 34 000 naminių kiaulių, siekdama užgesinti vieną didžiausių kiaulių maro protrūkių nuo septintojo dešimtmečio.
Karinių pajėgų įsitraukimui vėlų pirmadienio vakarą pritarė ministrų kabinetas, kaip dalį priemonių, skirtų Italijos žemės ūkiui ir jo kulinariniam paveldui apsaugoti.
Mėsos ir konservuotų produktų gamintojų asociacijos „Assica“ direktorius Davide’as Calderone’as palankiai įvertino kariuomenės įsitraukimą, sakydamas, kad šernų populiacija per didelė “ir kelia pavojų pramonei“.
„Čia yra didelė problema, kuri kelia pavojų didelei tiekimo grandinei, ir teisinga naudoti visas priemones, kad ją sulaikytume ir išnaikintume“, – antradienį sakė Calderone. „Nėra taip, kad pamatysi, kaip kariškiai šaudo pašėlusiai. Visa tai suderinta ir atlikta kompetentingai“.
Tačiau „Legambiente“, viena didžiausių Italijos aplinkosaugos organizacijų, sukritikavo šį žingsnį. Stefano Raimondi, grupės biologinės įvairovės direktorius, teigė, kad ginkluotųjų pajėgų dalyvavimas yra klaidingas „populistinis požiūris“ į sudėtingą problemą.
„Šernai yra prisitaikantys gyvūnai, todėl kai nėra tinkamos šiukšlių ir šiukšlių tvarkymo strategijos gatvėse, jiems lengva klestėti mieste“, – sakė Raimondo.
Jis taip pat perspėjo, kad šernų medžioklėse klaidžiojančių ginkluotų karių vaizdas sukels nerimą italams ir turistams.
„Kariuomenė nėra išeitis“, – sakė jis. „Jie nori atrodyti stiprūs ir labai ryžtingi, tačiau vienintelė pasekmė bus nesaugumo ir karo jausmas mieste.
Iki XIX amžiaus pabaigos Italijoje šernai buvo beveik išnykę, bet vėl buvo įvežti į šalį – šeštajame dešimtmetyje importuoti iš Rytų Europos, kad patenkintų medžiotojų poreikį. Tačiau šernų populiacija išaugo, nes buvo įvesti griežtesni medžioklės apribojimai.
Kodėl Italijos valdžia šios užduoties nepatiki medžiotojams?
Medžioklės ūkio sutvarkymo požiūriu keista, kad Italijos valdžia priimtų tokį sprendimą. Pranešama, kad Italijoje yra apie 500 000 registruotų medžiotojų. Kodėl valstybė įdarbina 177 karius, o šios užduoties nepatiki medžiotojų organizacijai?
Italų medžiotojai tokiu sprendimu kiek nustebę. “Mūsų šalyje yra pusė milijono aktyvių medžiotojų. Jei kiekvienam iš jų būtų duota užduotis per metus sumedžioti bent po du šernus, situacija būtų išspręsta. Vietoje to valdžia nusprendžia įtraukti kariuomenę. Ne atrodo logiška!” – sakė Nicole Dipauli.
Medžiotojas išsiaiškino, kad daugelis miestų susiduria su šių gyvūnų veikla ir daroma žala. “Tik centrinėje Italijoje šernų medžioklė yra tradicinė veikla. Jie organizuoja dideles šernų medžiokles, kuriose dalyvauja 100-150 medžiotojų, tačiau likusioje šalies dalyje šernų medžioklė nevyksta reguliariai. Galbūt valstybės požiūr reikia keisti, kad tai pasikeistų. Galbūt valdžia turėtų aktyviau motyvuoti medžiotojus medžioti šernus. Regione, kuriame gyvenu – Italijos šiaurėje, kalnuotoje vietovėje – šių gyvūnų niekada nebuvo. Dabar turime šernų… Yra žinoma, kad jie yra labai atsparūs ir greitai dauginasi, jei jie įsitvirtina kalnuose, niekas negali su jais susidoroti“, – svarstė medžiotojas.
Jau 2022 m. Parlamentas priėmė priemonę, leidžiančią Italijos medžiotojams persekioti šernus miestuose ir gamtos parkuose.
Europos medžioklės ir gamtosaugos federacijos (FACE) duomenimis, Italija yra viena iš Europos šalių, kurioje visuomenės parama medžioklei yra mažiausia.
Neseniai Vokietijoje, Lenkijoje, Danijoje, Ispanijoje ir Italijoje FACE atlikta apklausa parodė, kad tik 23% visuomenės pasisako prieš medžioklę. Italijoje šis rodiklis yra didžiausias tarp apklaustų šalių – 30 proc. Galbūt šernų problema, kelianti grėsmę ne tik šalies ekonomikai, bet ir bet kuriam asmeniui, kuris ateityje gali susidurti su šiais gyvūnais, privers visuomenę ir Italijos valdžią keisti požiūrį.
Naujasis priedas. Medžioklės ginklai ir šaudymas
