Netikėtai į kelią išbėgęs laukinis gyvūnas vairuotojui dažnai nepalieka laiko reakcijai. Tokios situacijos Lietuvoje kasmet tampa šimtų eismo įvykių priežastimi. Problema ypač paaštrėja rudenį ir žiemą, taip pat migracijos laikotarpiais bei tamsiuoju paros metu.
Šaltinis Lrt.lt
Pagal Lietuvos policijos ir Transporto kompetencijų agentūros 2025 metų duomenis, šalyje per metus užregistruota daugiau nei 2 700 įskaitinių eismo įvykių, kuriuose žuvo 113 žmonių, o sužeistųjų skaičius viršijo 3 000. Bendras eismo įvykių skaičius, lyginant su 2024 metais, augo daugiau nei 5 procentais. Policijos statistikoje taip pat išskiriama, kad reikšmingą dalį sudaro susidūrimai su gyvūnais arba nelaimės, įvykusios staigiai vengiant į kelią išbėgusio žvėries.
Susidūrimų su laukiniais gyvūnais Lietuvoje kasmet fiksuojama keli tūkstančiai. Dauguma jų įvyksta regioniniuose ir magistraliniuose keliuose, kur didesnis greitis ir miškingos teritorijos ribojasi su važiuojamąja dalimi. Nors ne visais atvejais būna sužeistų žmonių, tokios avarijos sukelia didelę materialinę žalą ir kelia realų pavojų gyvybei.
Kas yra LAUGAS sistema?
Atsakant į šią problemą, Lietuvoje sukurta autonominė laukinių gyvūnų aptikimo sistema LAUGAS. Ją vysto startuolis Dok inovacija kartu su Kauno technologijos universiteto mokslininkais. Sistemos veikimas paremtas infraraudonųjų spindulių jutikliais, kurie fiksuoja šilumą skleidžiančius objektus kelkraščio zonoje.
Dienos metu įrenginys kaupia energiją per integruotą saulės modulį, o sutemus pereina į aktyvų stebėjimo režimą. Aptikus judantį gyvūną, iš karto aktyvuojami įspėjamieji signalai – tam tikru dažniu mirksi raudonos spalvos šviesos diodai, įrengti ant kelio stulpelių ar šalia važiuojamosios dalies. Vairuotojui nereikia jokios papildomos programėlės ar specialios įrangos automobilyje.
Vienas įrenginys stebi iki 100 metrų kelkraščio ruožą, todėl keli įrenginiai gali sudaryti nenutrūkstamą apsaugos zoną pavojingose atkarpose. Montavimas nereikalauja kasimo darbų ar prijungimo prie elektros tinklo, sistema veikia autonomiškai.
Testavimo rezultatai
Sistema trejus metus buvo testuojama maždaug 800 metrų ilgio valstybinės reikšmės kelio ruože. Iki jos įdiegimo ši atkarpa kasmet pasižymėjo eismo įvykiais, susijusiais su susidūrimais su laukiniais gyvūnais. Remiantis policijos duomenimis ir projekto vykdytojų stebėsena, po sistemos įdiegimo tamsiuoju paros metu šioje atkarpoje tokių įvykių nefiksuota.
Kūrėjai pažymi, kad sistema fiksuoja gyvūnus visais atvejais, tačiau ji nėra absoliuti garantija. Tai įrankis, kuris suteikia vairuotojui papildomą laiką reakcijai ir sprendimui sumažinti greitį ar sustiprinti budrumą.
Platesnis diegimas tai valstybės prioritetas
Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su AB Via Lietuva, buvusia Lietuvos automobilių kelių direkcija. Naujausiose biologinės įvairovės apsaugos rekomendacijose ši sistema įtraukta kaip viena iš galimų priemonių mažinant susidūrimus su laukiniais gyvūnais valstybinės reikšmės keliuose.
Šiuo metu vyksta derybos dėl platesnės integracijos pavojingiausiose šalies kelių atkarpose. Atsižvelgiant į 2025 metų eismo statistiką, kurioje matomas tiek bendras įvykių augimas, tiek išliekanti aukšta rizika regioniniuose keliuose, tokie technologiniai sprendimai gali tapti svarbia prevencine priemone.
Plėšikai kapinėse, šokiai ant ledo ir kelių eismo saugumo pažeidimai. Miško naujienos 22
Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt
Skaitykite plačiau ir prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
