Nuotrauka: Kataryna Šterna

Ramią lapkričio dieną, tyliame Embūtės miestelyje Vakarų Latvijoje niekas nesitikėjo moterų medžiotojų antskrydžio. Ant vaizdingo piliakalnio esančiame turizmo informacijos centre vyko tarptautinė moterų medžiotojų konferencija, į kurią rinkosi Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos medžiotojos.

Buvo pasirašytas tarptautinio bendradarbiavimo memorandumas, o dienos pabaigoje vyko trofėjų vertinimo seminaras, kuriam vadovavo sertifikuota Tarptautinės medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos tarybos (CIC) ekspertė iš Latvijos Lyga Jansonė.

Konferencija

Lapkričio 23 d. Latvijos moterų medžiotojų klubas Lady HUNT kvietė koleges iš kitų Baltijos šalių ir Lenkijos į konferenciją, kurios pagrindinė tema – moterų medžiotojų klubų indėlis keliant medžioklės kultūrą, gerinant įvaizdį, dirbant su visuomene ir žiniasklaida.

Pranešimus skaitė Moterų medžiotojų klubo (MMK) prezidentė Ramutė Juknytė, Lady HUNT valdybos pirmininkė Linda Dombrovska, Podlaski klub Dian vadovė Alicja Milewska ir Estijos moterų medžiotojų klubo lyderė Triin Rostfeldt (tarp kitko, Estijoje yra du moterų medžiotojų klubai, ir juos abu įsteigė ta pati Triin).

Estija

Įdomiai kalbėjo visos keturios medžiotojos, bet daugiausia aplodismentų sulaukė Estijos klubas. Kadangi šioje šalyje moterų medžiotojų santykis didžiausias (apie 3 procentai visų medžiotojų), iniciatyva steigti klubą kilo daug anksčiau nei kitose Baltijos šalyse. Labai įdomi Estijos moterų medžiotojų klubo patirtis bendraujant su visuomene ir žiniasklaida.

Triin pasakojo apie pamokas mokyklose, kur medžiotojos kalba apie medžioklę ir gyvūnus, rodo trofėjus ir aiškina medžioklės ūkio sistemą. Sužinojome, kaip Estijoje dalijama įvairių laimikių žvėriena, apie jos gaminimą ir degustacijas, kuriose dalyvauja medžiotojai ir kiti interesantai.

Visos naujienos apie medžioklės sezoną, įstatymų pakeitimus, įvairius renginius ir įvykius išsiunčiamos konkretiems leidiniams ir portalams.

Pavyzdžiui, spalio 1 dieną ir kelias dienas iki jos, kai Estijoje prasidėjo medžioklės su varovais sezonas, pagrindiniuose laikraščiuose, portaluose ir socialiniuose tinkluose pasirodė Estijos medžiotojų sąjungos įspėjimas automobilių vairuotojams. Žmonės informuojami, kad iki sezono pabaigos ant kelio dažniau pasirodys laukinių gyvūnų, tad reikia būti atsargiems.

Žiniasklaidos planas numato ne tik kuriomis datomis ir kokia informacija bus išsiųsta, bet ir tai, kokie vartotojai sudaro tikslinę auditoriją ir kokiose medijose konkretus pranešimas pasiekiamas. Pasak Triin, labai svarbu viešinti teigiamus pavyzdžius. Plačios visuomenės paramos visada nusipelno istorijos, kaip medžiotojai išgelbėjo kokį gyvūną, pranešimai apie moterų medžiotojų pamokas mokyklose ir įvairius renginius, gyvūnų jauniklių nuotraukos, labdaros turgeliai, žvėrienos patiekalų degustacijos ir receptai. Estės, bendradarbiaudamos su kitų šalių kolegėmis, net leidžia kulinarinę žvėrienos receptų knygą, kuri prieinama internete.

Estijos moterų medžiotojų atstovė davė keletą patarimų, kaip dirbti su informacija apie nelaimingus atsitikimus medžioklėje ar kitas neigiamas naujienas: „Būkite pirmieji, – sakė Triin. – Kalbėkite pirmieji, aiškinkite, smerkite neteisėtas veikas, ir visuomenė supras, kad medžiotojai prieštarauja įstatymo pažeidimams.“ Labai svarbu būti pirmiems, neleisti su medžiokle nesusijusiems žmonėms veikti visuomenės nuomonės apie medžiotojus ir jų veiklą. Dar svarbiau parodyti, kad medžiotojai nesislepia, jie prisiima atsakomybę. Taip neigiamos naujienos tampa teigiamomis.

Estijos medžiotojų sąjunga iš organizacijos biudžeto apmoka straipsnius laikraščiuose ir portaluose. Taip cenzūra ir redakcijos principai nepaveikia turinio, nes iš esmės tai reklaminis straipsnis, o šiais laikais reklamos leidėjai yra teisūs. Tokiu būdu, anot Triin, medžiotojų organizacija užtikrina, kad informacija skaitytojui pateikiama neiškreipta.

Taip pat negalima ignoruoti socialinių tinklų, pavyzdžiui, Facebook, Pinterest, Instagram galios, reikia naudotis jų teikiamomis galimybėmis. Per socialinius tinklus medžiotojų nuotraukos ir vaizdo įrašai pasiekia didelę nemedžiotojų auditorijos dalį ir gali padėti populiarinant medžioklę bei gerinant medžiotojų įvaizdį visuomenės akyse.

Lietuva

Lietuvos MMK prezidentė Ramutė Juknytė pradėjo savo istoriją nuo skaičių. Pasirodo, Lietuvoje moterų medžiotojų tėra apie 1,5 procento. Nors mūsų moterys medžioja jau seniai, kelios jų net nuo tarybinių laikų, klubas įsteigtas tik 2017 metais. Nepaisant bendros medžioklės Lietuvoje ir užsienyje, damos organizuoja šaudymo varžybas – MMK taurė vyko jau tris kartus – 2016, 2017, 2018 m., ir tikrai vyks ir šiemet.

Kadangi Lietuvoje katalikiškos tradicijos gana stiprios, medžiotojų globėjo Šv. Huberto šventė jau įgijo valstybinės reikšmės statusą. Kiekvieno miesto bažnyčioje lapkričio 3-iąją ar panašią dieną vyksta pamaldos šv. Hubertui. Šiemet Lietuvos medžiotojos bendradarbiauja ir su medžiokliniu orkestru Tauro ragai. Muzikantai dalyvauja mišiose, o kitą dieną kviečiami į bendrą medžioklę.

„Tarptautinio bendradarbiavimo memorandumas yra labai gera pradžia tolesniems darbams, – sakė MMK prezidentė R. Juknytė. – Žinia, vienas lauke ne karys, tad ir medžioklėje vienas niekada daug nepasieksi, kad ir kiek stengtumeisi. Vienareikšmiškai Estijos medžiotojų asociacijos veikla yra pavyzdys visoms Baltijos šalims. Didžioji dauguma Lietuvos naujienų portaluose pasirodančių straipsnių apie medžiotojus yra neigiami vien todėl, kad pateikiama nuomonė yra vienašališka. Estai apie tai, kas nutinka medžioklėje, stengiasi parašyti pirmi, o jeigu nespėja, visada duoda atsaką ir pateikia savo versiją. Mums įprasta atsitverti tylos siena ir nieko nekomentuoti, todėl neverta tikėtis teigiamų atsiliepimų, nes bent jau kol kas teisūs yra tie, kurie garsiau rėkia.“

Pasak Ramutės, glaudus ryšys tarp skirtingų šalių medžiotojų leidžia ne tik perimti gerąją patirtį, bet ir užbėgti už akių nenumatytoms situacijoms. Geriausi to pavyzdžiai yra ryškių liemenių dėvėjimas medžioklėje. Lietuvoje jos privalomos tik varovams, o linijoje stovintiems medžiotojams užtenka tik mažų oranžinių juostelių arba kepurių. Latvijoje ir Estijoje liemenes privalo dėvėti visi medžioklės dalyviai. Šiuo metu ir Lietuvoje pastebima tendencija, kad vis daugiau medžiotojų renkasi ryškius viršutinius drabužius arba dėvi liemenes. Mitas, kad žvėrys baidysis iš toli matomų medžiotojų, nyksta, o supratimas, kad medžioklėje svarbiausia būti saugiam, – didėja.

„Kalbant apie blogesnius pavyzdžius, reikėtų paminėti Lenkijos situaciją. Nebevyksta šunų lauko bandymai, nepilnamečiams neleidžiama dalyvauti medžioklėje. Tai turės neigiamos įtakos tiek medžioklinei šunininkystei, tiek medžiotojų įvaizdžiui visuomenėje. Todėl būtina tinkamai įvertinti kaimynų situaciją, jeigu nenorime, kad ir pas mus būtų priimti panašūs įstatymai“, – sakė Ramutė.

Nors visos labai skirtingos, jas vienija bendras pomėgis. Pasak Ramutės, dėl medžioklės nebūna sunku atsikelti trečią valandą ryto ir belstis į kitą Lietuvos galą, kad auštant jau stovėtum medžiotojų linijoje.

R. Juknytė didžiuojasi visomis narėmis, nes jos yra puikios medžiotojos, išmano apie medžioklinius šunis, ginklus, trofėjus. „Turime ko viena iš kitos pasimokyti, bet svarbiausia – mums tikrai netrūksta atsakomybės spaudžiant ginklo nuleistuką. Dažnai susiduriame su situacija, kai pasibaigus varymui gauname pylos iš vietinių medžiotojų, kad praleidome progą sumedžioti žvėrį, bet visos puikiai supranta, kad praleisti progą sumedžioti yra geriau nei padaryti klaidą.

Europoje moteris medžiotoja nėra joks stebuklas, tačiau Lietuvoje vis dar yra klubų ir būrelių, kur vyrai labai smarkiai nustemba ryte atvažiavę į medžioklę ir kompanijoje radę moterį. O kai randa kelias, tai būna visiška egzotika. Patys vyrai pripažįsta, kad moterų buvimas medžioklėje juos verčia pasitempti. Esu girdėjusi istorijų, kaip vyrai, sužinoję, kad būsime medžioklėje, laksto po parduotuves ir ieško naujų marškinių, kad galėtų pasipuošti. Tai gal net ne mes papuošiame medžiokles, o patys vyrai, sureikšmindami jas kaip neeilines!“

Nors vis dar gyvas stereotipas, kad moteris ir medžioklė nesiderina, požiūris keičiasi. Pasak Ramutės, kai pakeisime žodžius „šaudymas“ ir „nušoviau“ į „medžioklė“ ir „sumedžiojau“, ateis suvokimas, kad pomėgis ir lytis neturi nieko bendra.

„Bet kokiu atveju moterys yra didelė jėga ir gali formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į medžiotojus ir medžioklę ne tik savo šalyje, bet ir Europos bei pasaulio mastu, – teigia Ramutė. – Svarbu netylėti, būti atviresniems, tinkamai ir patraukliai pateikti tai, kas vyksta medžioklėje, paaiškinti, kodėl, kokiais būdais ir tikslais medžiojame. Mat dažniausiai tas neigiamas požiūris kyla iš to, kad žmonės turi per mažai informacijos, o ne dėl to, kad iš tikrųjų būtų nusistatę prieš medžioklę.“

Lietuvos MMK prezidentė džiaugiasi gavusi kvietimą sudalyvauti memorandume ir medžioklėje: „Pirmą dieną klausėmės Estijos, Latvijos ir Lenkijos pranešimų apie medžioklės kultūrą ir situaciją jų šalyse, taip pat Latvijos CIC trofėjų ekspertės paskaitos, kaip teisingai išmatuoti ragus. Nors Lietuvoje mokomės to ir per selekcininkų kursus, tačiau praktikoje retai tenka tas žinias taikyti. Buvo naudinga prisiminti teoriją ir susipažinti su naujausiais pakeitimais.“

Lenkija

Kaip ir Estijos medžiotojos, lenkės aktyviai dirba medžioklės įvaizdžio, kultūros, visuomenės lavinimo ir jaunimo pritraukimo srityje. Lenkijoje yra 120 000 medžiotojų, o iš jų – 3500 moterų. Podlaski klub Dian vadovė Alicja papasakojo apie aktyvų lenkių medžiotojų darbą su vaikais ir jaunimu, įvairius visuomenei naudingus darbus, seminarus, tarptautinius projektus. Lenkijos medžiotojos atlieka ir rimtą mokslinį darbą, pavyzdžiui, vilkų populiacijos stebėseną ir tyrimus.

Nors Lenkijos medžioklės asociacijai priklausantis Podlaski klub Dian įsteigtas tik prieš ketverius metus, jis labai aktyviai dirba tarptautinėje srityje, rengia seminarus ir simpoziumus. Gruodžio 7–9 dienomis klubas rengė tarptautinę konferenciją, kurios pagrindinė tema – selekcija ir medžioklės ūkio gerinimas.

Vyko ir tradicinė medžioklė su varovais. Į Lenkiją vyko Lietuvos medžiotojos, kurios konferencijos dalyviams skaitė paskaitą apie bebrų populiacijos tvarkymą ir rūšies poveikį gamtai, pasakojo apie Lietuvos briedžių populiaciją. Žinia, Estijoje ir Latvijoje briedžių daug daugiau nei Lietuvoje, tačiau Lietuvos medžiotojai ir organizacijos rimtai dirba, kad šių gyvūnų daugėtų.

Latvija

Konferenciją surengusio klubo Lady HUNT pirmininkė ir Medžioklės žurnalo vyr. redaktorė Linda Dombrovska pasakojo apie Latvijos medžiotojų sąjungos sukūrimą ir tikslus bei pastarųjų trejų metų veiklą.

Viskas prasidėjo nuo bendros medžioklės, paskui, radus rėmėjų, klubo narės ėmėsi kurti vaizdinę ir tekstinę medžiagą, kad klubas būtų labiau atpažįstamas. Vis dėlto medžioklė, nors ir malonus priedas, nėra pagrindinis Latvijos moterų medžiotojų tikslas: jos siekia gerinti medžioklės kultūrą ir medžiotojų įvaizdį, lavinti visuomenę ir tvarkyti medžioklės ūkį. Apie tai ir buvo Lindos paskaita.

Lady HUNT vadovė pasakojo apie nuveiktus darbus. Per 2018 metus, be medžioklių, surengti keli tradiciniai renginiai: pavasarinės šaudymo varžybos, kūrybinės dirbtuvės, medžioklinių šunų parodos ir paklusnumo demonstracijos įvairiuose su medžiokle ir miškininkyste susijusiuose renginiuose, dalyvauta medžiotojų festivalyje Miunhauzenas ir surengti pasirodymai kartu su Latvijos elnių kvieslių klubu. Aišku, skelbiami straipsniai žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose, pritraukiant medžioklės bendruomenę ir visus kitus interesantus bei oponentus.

Kūrybinėse dirbtuvėse Lady HUNT damos demonstruoja vaikams ir suaugusiesiems, kaip panaudojama medžioklės produkcija: kailiai, ragai, iltys, kanopos, kaulai, plunksnos, oda. Daugybė vaikų su tėveliais įsitraukia ir dirba patys, gamindami aksesuarus ir papuošalus iš duotų medžiagų. Šis renginys taip išpopuliarėjo, kad Latvijos medžiotojos gauna kvietimų į įvairių miestų šventes ir didelius renginius.

Medžioklės šunų paroda supažindina žiūrovus su medžiotojų pagalbininkais ir skatina teigiamą visuomenės požiūrį į medžioklę.
Bendradarbiaujant su Latvijos elnių kvieslių klubu vyksta improvizuoti spektakliai, rodantys elnių rujos eigą. Kol kviesliai mėgdžioja įvairaus amžiaus patinus, Lady HUNT damos pasakoja apie elnių tuoktuvių kovas.

Dėl aktyvaus darbo Lady HUNT gavo progą dalyvauti Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacijos (FACE) organizuotoje vizualinės medžiagos parodoje Europos Parlamente 2017 metų rugsėjį. Ekspozicija buvo skirta labai aktualiai temai – Jaunimas – medžioklės ir gamtos apsaugos ateitis.

Linda pabrėžė, kad didžioji visuomenės dalis apie medžioklės ūkį, jos reikšmę ir medžioklės darbą ne tik neinformuota, bet net neįsivaizduoja, kad toks dalykas egzistuoja. Na, o prieš medžioklę nusiteikęs tik nedidelis procentas gyventojų. Tai rodo įvairios apklausos ir viešosios nuomonės tyrimai. Didžioji dalis visuomenės nieko nežino ir neturi savo nuomonės – su šiais žmonėmis reikia dirbti, jiems aiškinti, kas yra medžioklė, kodėl jos reikia, stengtis gauti teigiamų atsiliepimų. Taip galima paveikti situaciją ir tai yra vienas moterų medžiotojų uždavinių.

Medžioklė

Antrąją dieną renginys tęsėsi gryname ore – medžioklės sporto klubo Vaiņode plotuose vyko tradicinė Lady HUNT medžioklė su varovais. Joje dalyvavo daugiau kaip 30 damų iš visų keturių šalių, taip pat vietos klubo medžiotojai ir svečiai – iš viso daugiau kaip 70 žmonių.

Tokiai daugybei dalyvių reikia didelio ploto, užtat Vaiņode miškai tankūs, čia gyvūnų daug, o tai, kad varymai buvo tik du, nereiškė, kad gyvūnų nebus. Pirmajame kvartale Diana nusišypsojo vietos medžiotojams: sumedžiota briedė ir stirninas. Per antrąjį varymą rezultatai buvo lygūs – sekėsi ir medžiotojoms, ir medžiotojams. Tarp damų Dianos malonės sulaukė latvės ir estės.

Latvijoje nevykdoma selekcinė medžioklė ir raguotus kanopinius leidžiama medžioti su varovais. Perspektyvūs elniai tą dieną nebuvo medžiojami, nes medžiotojai supranta atrankinės medžioklės naudą ir turi nerašytas taisykles, kurių laikosi. Tai tik dar kartą patvirtina, kad medžiotojai patys imasi tinkamų priemonių, nors to ir nereikalauja jokie įstatymai.

Medžioklės diena baigėsi puikia sumedžiotų gyvūnų pagerbimo ceremonija, fakelais, dovanomis ir sveikinimais. Vėliau – bendra vakarienė medžiotojų namelyje ir mėsos dalijimas.

Epilogas

Kasdienį gyvenimą sudaro smulkmenos, o žmonių nuomonei neretai įtaką padaro visiškai nedideli įvykiai ar gandai. Jeigu jie pozityvūs, nuomonės keičiasi į gera, nors galbūt tik per milimetrą. Jeigu žinios negatyvios, nuostoliai gali būti matuojami metrais ar net kilometrais! Todėl reikia kalbėti, rodyti visas gerąsias savo veiklos puses, o dar geriau, jeigu tai darome vieningai!

Kaip sakė Estijos medžiotojų atstovė Triin, „kalbėkite už save, antraip už jus kalbės kiti“, turėdama omenyje aplinkos aktyvistus ir radikalius gyvūnų teisių atstovus bei visą likusią visuomenę.

Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose.

• bendradarbiavimo memorandumas
• Latvijos moterų medžiotojų klubas Lady HUNT
• Lietuvos Moterų medžiotojų klubas
• moterų medžiotojų bendradarbiavimo memorandumas
• Ramutė Juknytė