Baltijos šalyse augant vilkų populiacijai, medžiotojams, gyvulių augintojams ir kitiems gamtoje būnantiems žmonėms gali būti įdomūs vilkų maitinimosi įpročiai. Didelė dalis miestiečių niekada gyvenime nėra matę vilkų, o gyvulių augintojai šiuo klausimu turėtų ką pasakyti. Vilkai liūdnai pagarsėję savo medžioklės būdais.
300 vilkų sumedžiojimu 2023 m. gruodžio 15 d. pas braliukus baigėsi 2023–2024 metų vilkų medžioklės sezonas. 300 vilkų buvo Valstybinės miškų tarnybos šį sezoną nustatytas leistinas vilkų sumedžiojimo limitas Latvijoje. Pernai užregistruota 120 vilkų užpuolimų, kuriuose nukentėjo beveik 600 naminių gyvūnų.
Populiariausi vilkų maisto šaltiniai
Kaip ir bet kurio laukinio gyvūno, pilkojo vilko mityba priklauso nuo vietos, kurioje jis gyvena. Vilkas yra pakankamai išsivystęs ir maitinasi tuo, kas lengvai prieinama. Daugeliu atvejų tai yra porakanopiai, bet neretai ir vis dažniau – naminiai gyvuliai ir augintiniai.
Porakanopiai yra pagrindinis vilkų maisto šaltinis. Tačiau reikia atsiminti, kad vilkas yra oportunistas – jei jam pasitaikys proga, jis medžios ir ką nors smulkesnio, pavyzdžiui, peles, voveres, kiškius, net bebrus. Vilkai taip pat puola naminius gyvulius, dėl ko gyvulių augintojams tenka rūpestingai saugoti savo bandas. Ėsti viską, ką siūlo gamta, yra svarbus vilkų išlikimo ir populiacijos augimo veiksnys. Ir tenka daryti išvadą, kad aplinka mūsų šalyse yra pakankamai palanki vilkams, kad populiacija ir toliau augtų.
Vilkų mitybos įpročiai pagal metų laikus
Vilkų mitybos įpročiai priklauso nuo metų laiko, be to, jie žino, kaip jį išnaudoti savo naudai. Kadangi vilkai itin įgudę ir sumanūs medžiotojai, šaltaisiais metų mėnesiais jie mieliau medžioja stambiuosius porakanopius, nes šiuo metu jie silpnesni ir alkanesni. O šiltaisiais metų mėnesiais vilkai mieliau renkasi neseniai atvestus ar sergančius gyvūnus, kuriuos lengviau pašalinti iš populiacijos. Vasaros mėnesiais vilkai neretai medžioja vieni. Šie žvėrys dažnai vadinami miško sanitarais, tačiau tiesa ta, kad vilkas yra oportunistinis medžiotojas, kuris stengsis bet kokiu oru gauti kuo lengviau įgyjamą maistą. Jei jo kelyje pasitaikys silpnesnis gyvūnas, ar dėl ligos, ar dėl senatvės, ar dėl sužalojimo – žinoma, vilkas į jį nespjaus. Bet nėra taip, kad vilkas medžiotų tik silpnus ir ligotus!
Visuomenei vilkų maitinimosi įpročiai gali pasirodyti siaubingi. Pastebėta, kad vilkai grobiu dažnai renkasi dar negimusius porakanopių jauniklius arba medžioja juos gimimo momentu. Gali atrodyti siaubinga, kai vilkas vaišinasi porakanopio organais tuo metu, kai sumedžiotas gyvūnas dar gyvas. Šios siaubo istorijos gali būti gera pokalbių tema prie laužo, tačiau esmė ta, kad toks elgesys turi visiškai natūralią priežastį. Vilkas, sugavęs grobį, pirmiausia suėda jo žarnas ir vidaus organus, nes jie labai maistingi ir vilkui reikalingi. Tik suėdęs žarnas vilkas imsis vidaus organų, o tik tada – likusios žvėrienos.
Vilkai per dieną suėda iki 9 kilogramų mėsos. Vidutinėje gaujoje yra apytikriai šeši vilkai, bet ji gali išaugti iki 15 vilkų dydžio gaujos. Tokiai didelei gaujai kas savaitę reikia kelių šimtų kilogramų mėsos. Įdomu tai, kad vilkas be maisto gali išbūti stebėtinai ilgai. Jei vilkas alkanas ir puola į neviltį, jis gali imtis kitų lengviau prieinamų maisto šaltinių, pavyzdžiui, gyvulių ar naminių gyvūnų. Be to, vilkas yra labai stiprus gyvūnas ir auka gali pasirinkti daug didesnį už save žvėrį.
Išvados
Vilkų mitybos įpročiai daugiausia priklauso nuo vietos, kurioje jie gyvena, metų laiko, maisto prieinamumo, taip pat nuo to, ar jie medžioja gaujomis, ar pavieniui. Bet reikia daryti išvadą, kad vilko valgiaraščio pagrindas yra stambieji porakanopiai, smulkūs žvėreliai ir lengvai prieinamas medžioklės laimikis – gyvuliai ir naminiai gyvūnai. O jei tikrai prireiks, į valgiaraštį gali būti įtraukiami paukščiai, žuvys ir net mėlynės.
Patogu ir greita! Prenumeruokite arba pirkite žurnalą internetu!
