Vienu metu Europoje stumbrai buvo per daug medžiojami. Keliuose šaltiniuose pateikiamos skirtingos datos, kada Lenkijoje buvo sumedžiotas paskutinis laisvėje gyvenęs stumbras Europoje: kai kur nurodyta 1919 m., kitur – 1921 m. Po to jie išliko tik nelaisvėje ir vėliau iš jų buvo atkurta laukinė populiacija.
Lietuvoje stumbrai (Europos bizonai) sėkmingai grąžinti į gamtą. Pašilių stumbrynas, esantis netoli Kėdainių, yra pagrindinė vieta, kur stumbrai veisiami ir ruošiami paleisti į gamtą. Veislyne yra įrengta speciali apžvalgos aikštelė ir pažintinis miško takas, kad lankytojai galėtų stebėti šiuos didingus gyvūnus.
• Sugrįžimas į gamtą. Nuo 1973 m. stumbrai paleidžiami į laisvę Lietuvos miškuose. Netoli Pašilių miško šiuo metu gyvena apie 20–30 stumbrų banda, o tai rodo sėkmingą rūšies atkūrimą regione.
• Apsaugos priemonės: Lietuvoje imamasi specialių priemonių stumbrams apsaugoti ir jų populiacijos augimui užtikrinti, įskaitant žmonių patekimo į tam tikras teritorijas ribojimą ir visuomenės informuotumo apie šių gyvūnų svarbą ekosistemoje skatinimą.
Vizualiai stumbras atrodo lėtas ir nerangus gyvūnas, tačiau pirmasis įspūdis apgaulingas. Jis gali bėgti iki 55 km per valandą greičiu, o saugodami jauniklius stumbrai gali tapti agresyvūs.
Tokiam dideliam žolėdžiui taip pat reikia daug maisto. Kai pašaro yra užtektinai, suaugęs stumbro patinas per dieną gali sudoroti iki 32 kg pašaro, o patelė – apytikriai 23 kg. Jie daugiausia minta viksvomis, varpiniais augalais, taip pat medžių, krūmų žieve, papartiniais ir grybais.
Stumbrai yra bandos gyvūnai, todėl dažniausiai formuoja dviejų tipų bandas: vienoje susivienija patelės ir jaunikliai, o kitoje gyvena tik patinai, kurie rujos metu pradeda klajoti ir laikinai prisijungia prie patelių.
Stumbro sutikti laukinėje gamtoje paprastai tikėtis neverta, bet retų atvejų pasitaiko net kaimyninėje Latvijoje, kur jie nesiveisia, o tik užklysta iš Lietuvos ar Baltarusijos: 1982 m. užfiksuotas atvejis, kai stumbras pastebėtas Bauskės rajone ir gerokai nustebino karvės melžti ėjusią moterį. Norėdama prisigerinti karvei prieš melžimą moteris su savimi buvo pasiėmusi miltų kibirą, pavaišino karvę, o po to kibirą pasistatė sau už nugaros. Melždama ji išgirdo barškant, o atsigręžusi pamatė, kad miltų likučiais vaišinosi stumbras.
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
