
Dažnai girdime pasakojimų apie šunis, kurie, pasiklydę nepažįstamoje aplinkoje ar medžioklėje, sugeba rasti kelią namo – atrodytų, prieštaraujančių bet kokiai logikai. Kaip jiems tai pavyksta? Pasiklydę šunys naudojasi ne tik puikia uosle ir klausa, bet, kaip rodo naujausi tyrimai, greičiausiai netgi geba jausti Žemės magnetinį lauką. Šis neįtikėtinas orientavimosi gebėjimas leidžia jiems grįžti pas šeimininkus net iš kelių dešimčių kilometrų atstumo. Ar tai įgimtas talentas, instinktas, ar dar nepaaiškintas reiškinys? Panagrinėkime šį paslaptingą šunų pojūtį!
Kai šuns ištikimybė ir instinktai įveikia atstumą: neįtikėtinos sugrįžimo istorijos
Kartais filmo Nepaprasta kelionė namo (angl. Homeward Bound: The Incredible Journey) siužetas tampa realybe, kai dingęs šuo įveikia neįtikėtiną atstumą, kad grįžtų namo. Tokios jaudinančios istorijos rodo absoliučią šunų ištikimybę, orientavimosi gebėjimus ir nepaaiškinamą ryšį su namais:
• 2015 m. Džordžija Mėja. San Diege, Kalifornijoje, Džordžija Mėja dingo žygio metu. Nepaisant nepažįstamos aplinkos, ji įveikė beveik 57 km, kad sugrįžtų pas šeimininkus.
• 2010 m. Leizeris. Biglis vardu Leizeris pabėgo per fejerverkų šou ir nuklydo daugiau nei 80 km nuo namų Vinipege, Kanadoje. Po šešių savaičių jis pats sugrįžo į pažįstamą vietovę, įrodydamas, kad net dideli atstumai neatsveria šuns orientavimosi instinkto.
• 2016 m. Bobis. Kolių mišrūnas Bobis išgyveno tikrą odisėją – atsiskyrė nuo šeimos ke-lionėje ir grįžo iš Indianos į Silvertoną, Oregoną. Kelionė truko šešis mėnesius, per ku-riuos Bobis įveikė 4500 km, perėjo kalnų grandines ir kitas kliūtis, kol vėl pasiekė savo šeimininkus.
Šios istorijos liudija apie stulbinamus šunų gebėjimus ir nenugalimą norą grįžti namo, net jei reikia įveikti šimtus ar net tūkstančius kilometrų. Tačiau kaip šunys sugeba įveikti tokias keliones? Ekspertai mano, kad jie turi stiprius instinktus.
Šunų orientavimosi gebėjimai greičiausiai paveldėti iš jų protėvių – pilkųjų vilkų. Šie plėšrūnai klaidžiojo didelėmis teritorijomis visoje Eurazijoje, kur pirmą kartą buvo prijaukinti šunys, ir gebėjimas kurti aplinkos žemėlapius jiems buvo gyvybiškai svarbus išlikimui.
„Šunys kaip ir žmonės kuria mentalinius savo aplinkos žemėlapius, – aiškina Zazie Todd, knygos Bark! The Science of Helping Your Anxious, Fearful, or Reactive Dog (liet. Lok! Mokslas, kaip padėti Jūsų neramiam, bailiam ar reakcingam šuniui) autorė. – Tačiau, priešingai nei žmonės, jų žemėlapiai labiau remiasi kvapais nei vizualiniais orientyrais.“
Šuns uoslė yra nuo 10 tūkst. iki 100 tūkst. kartų stipresnė nei žmogaus, leidžianti sekti kvapų takus ir užfiksuoti net mažiausius aplinkos pokyčius. Šis išskirtinis gebėjimas padeda ne tik atpažinti pažįstamus objektus ir teritorijas, bet ir orientuotis plačiose, nepažįstamose vietovėse. Nenuostabu, kad šunys naudojami ieškant sprogmenų, ligų paciento kūne ar dingusių žmonių.
Be to, šunys naudojasi keliomis orientavimosi strategijomis – jie gali atpažinti aplinkos elementus ne tik iš kvapo, bet ir pasinaudodami rega bei garsu. „Pasiklydę šunys greičiausiai ieško ir atpažįsta pažįstamus orientyrus, tuomet nustato jų santykį su namais ar dabartine vieta“, – aiškina Bridget Schoville, Amerikos organizacijos ASPCA elgsenos specialistė.
Pasitelkdami šiuos orientyrus ir pojūčius, šunys sugeba įveikti neįtikėtinas keliones, rasti tiesų kelią atgal pas šeimininką.
Ar šunys orientuojasi pagal Žemės magnetinį lauką? Nauji tyrimai rodo stulbinamus gebėjimus
Migruojantys paukščiai, lašišos ir banginiai nuo seno žinomi kaip gyvūnai, kurie orientuojasi pagal Žemės magnetinį lauką. Nors šių pojūčių mechanizmai dar ne iki galo suprasti, naujausi tyrimai rodo, kad ir šunys gali turėti panašų gebėjimą.
2020 m. Čekijoje atliktas eksperimentas su 27 medžiokliniais šunimis atskleidė įdomius orientavimosi modelius. Per trejus metus daugiau nei 600 lauko bandymų metu šunys būdavo paleidžiami nepažįstamame miške, jų judėjimą fiksavo GPS sekimo prietaisai ir kameros. Šeimininkai šunis pakviesdavo grįžti, kai šie būdavo nubėgę beveik pusantro kilometro.
• 60 proc. šunų naudojo įprastą metodą – sekė kvapą, kad rastų kelią pas šeimi-ninką.
• 30 proc. šunų pasitelkė naują strategiją, kurią tyrėjai pavadino vidinio kompaso kalibravimu: šie šunys iš pradžių bėgdavo šiaurės–pietų kryptimi, o tada staigiai pasukdavo tiksliai link šeimininko. Manoma, kad tai gali būti magnetinio lauko jutimo požymis.
Vienas iš tyrimo autorių, Duisburgo-Eseno universiteto profesorius Hynekas Burda paaiškina: „Kol kas neturime tvirtų įrodymų, kad šunys orientuojasi pagal magnetinius signalus, tačiau tai yra labiausiai tikėtinas paaiškinimas.“
Įdomu tai, kad šunys gali derinti skirtingas strategijas. Sekimas kvapu – tikslesnis, bet lėtesnis, o vidinis kompasas leidžia greičiau nustatyti kryptį. Šis lankstumas daro šunis išskirtinėmis orientavimosi „mašinomis“, kurios geba keisti taktiką pagal aplinkybes.
Kaip padėti pasiklydusiam šuniui?
Anksčiau istorijų apie šunis, įveikiančius didelius atstumus, buvo daugiau, o šiandien jos retesnės. Viena iš priežasčių – šeimininkai daugiau dėmesio skiria šunų dresūrai ir įrangai. „Šunys, užaugę su žmonėmis, sukuria emocinį ryšį, panašų į vaikų ir tėvų. Jų motyvacija grįžti pas šeimininką yra labai stipri“, – aiškina Monique Udell, Oregono valstybinio universiteto žmogaus ir gyvūnų sąveikos laboratorijos vadovė.
Pasiklysti šuniui reiškia stresą ir baimę, todėl svarbiausia – užkirsti kelią pabėgimams ir pasirūpinti, kad šuo lengvai mokėtų grįžti.
Kas padeda:
• Mikroschema. Veterinarijos klinikose ar prieglaudose bus lengva nustatyti šei-mininką.
• Antkaklis su telefono numeriu. Jei kas nors randa šunį, iškart gali paskambinti.
Kaip apsaugoti medžioklinį šunį nuo pasiklydimo per medžioklę?
Tai svarbu tiek šuns saugumui, tiek sėkmingai medžioklei. Štai praktiniai patarimai:
Dresūra ir paklusnumas
• Patikimas grįžimas. Šuo turi grįžti, išgirdęs komandą (Čia, Šalia ir pan.).
• Ryšys su šeimininku. Reguliariai treniruokite šunį laikytis arti jūsų, pasitelkę balsą, švilpuką ar gestus.
• Susipažinimas su vietove. Prieš medžioklę pravartu aprodyti šuniui teritoriją.
Saugumo įranga
• GPS sekimo įrenginys. Galėsite matyti šuns buvimo vietą telefone.
• Švilpukas ar garsinis signalas. Kai kuriems šunims lengviau reaguoti į švilpuką nei į balsą.
• Atšvaitinis antkaklis ar liemenė. Padeda pamatyti šunį prietemoje ar tankiame miške.
Ribotas klaidžiojimo atstumas
• Šuo neturi per daug nutolti. Tai ypač svarbu, jei vietovė nepažįstama.
• Grįžimas savo pėdomis. Ištreniruoti šunį grįžti savo pėdsakais – puiki saugumo garantija.
Ką daryti, jei šuo visgi pasimeta?
• Išlikite ramūs ir likite vietoje. Šuo greičiausiai grįš ten, kur jus paskutinį kartą matė.
• Naudokite švilpuką, balsą, pažįstamus ženklus.
• Sekite GPS ar pėdsakus. Jei turite įrangą – naudokitės ja. Jei ne – ieškokite pėdsakų.
Medžioklinio šuns saugumas prasideda nuo tinkamos dresūros, tinkamos įrangos ir gero pasirengimo. Reguliariai treniruodami šunį ir aprūpinę jį gera įranga, sumažinsite pasiklydimo riziką ir padarysite medžioklę saugesnę ir malonesnę tiek sau, tiek savo keturkojui padėjėjui.
Kaip išsirinkti sau tinkamą medžioklinį šunį? Šunų voljeras #1
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
