Šaltinis: Ilzės Butkutės Facebook profilis
Gyvūnų apsaugos kampanijos skiriasi. Viena ponia, kuri tikriausiai visai nesusijusi su medžiokle ar laukinių gyvūnų populiacijos kontrole, tapo kelyje partrenkto laukinio gyvūno agonijos liudininke.
Ši patirtis paskatino ją pradėti visuomeninę iniciatyvą, kurioje gali dalyvauti visi Lietuvos gyventojai ar svečiai. Ji ne ką kita, kaip tik mokys žmones atsakingiau vertinti gyvūnų gyvybes ir pačių vairuotojų saugumą kelyje.
Savo priofilije Facebook Ilzė Butkutė rašo: “Jau šiandien galime sumažinti gyvūnų žūčių Lietuvos keliuose! Prasideda gyvūnų migracijos pikas. Tai laikas, kai dėl susidūrimų su automobiliais stipriai išauga gyvūnų žūčių kelyje. Žūva ir žmonės. Visi, norintys daugiau saugumo keliuose, jaučiantys, kad laukinio gyvūno skausmas – ne mažesnis nei mūsų mylimo naminio keturkojo, ir kad saugoti briedžio, elnio ar stirnos gyvybę taip pat svarbu: kreipiuosi į jus! Jau DABAR kviečiu aktyviai prisidėti prie iniciatyvos, skirtos gyvūnų ir žmonių saugumui keliuose.
Ką padarė vairuotojas, kai į kelią išėjo briedžių šeima?
Ši iniciatyva nėra finansuojama jokių fondų, ji neturi rėmimo, mecenatų, todėl jūsų dalyvavimas ir sklaida yra LABAI SVARBŪS. Nepaprastai taiklų vizualą iniciatyvai jau padovanojo Rūta Kairytė: nuoširdžiai dėkoju ir kviečiu pagirti autorę komentaruose!
Idėja gimė man tapus liudininke, kokias kančias (ir, svarbiausia, kiek laiko) turi patirti partrenktas laukinis gyvūnas, kol jo kančios užbaigiamos. Per tai sužinojau, kaip abejingai į savo saugumą kelyje, į KET, o drauge ir į gyvūno kančias žvelgia dalis žmonių.
Šventai TIKIU, kad mylintys kates ir šunis, gerbiantys senus medžius ir branginantys miškus tikrai ras BENT VIENĄ MINUTĘ ir šiai temai: mažinant laukinių gyvūnų žūtis.
Taip, ši tema nėra tokia patraukli kaip jaukūs kačių kadrai, ir ji neturės tiek sklaidos, kaip kertami miškai: todėl, kad kertamą mišką matė ir dėl to viešai piktinsis labai daug kas, o partrenkto gyvūno kančias matė labai mažai žmonių, ir retas nori apie tai galvoti.
Bet apie tai negalvojant ir nieko dėl to nedarant, situacija blogėja. Kasmet Lietuvos keliuose partrenkti žūva, o prieš tai dar baisiai kankinasi tūkstančiai gyvūnų, ir jų vis daugėja. “Savaime” tai neišsispręs. Būtent todėl kviečiu jus įsitraukti AKTYVIAI.
Žemiau yra vos 3 paprasti dalykai, KĄ GALIME PADARYTI KIEKVIENAS, kad gyvūnų ir žmonių žūčių keliuose būtų mažiau. Tai:
🛟 1. VAŽIUOJAME LĖČIAU.
Saugus greitis yra vienas faktorių, leidžiančių visiškai išvengti susidūrimo ar bent jau sušvelninti jį.
Važiuoti lėčiau nėra “gėda”, “lūzeriška”. Tai IŠMINTINGA. Gyvūnų migracijos metu – ypač. Taip saugote ne tik gyvūnus, bet ir save, savo keleivius, artimuosius, savo vaikus.
Ir jei pamatėte per kelią jau einant vieną gyvūną, STIPRIAI PRILĖTINKITE: yra didelė tikimybė, kad netrukus išnirs antrasis.
2. KAI GALIME, VAŽIUOJAME ŠVIESIU PAROS METU.
Važiuoti tamsoje pavojingiau, nes gyvūnai tuomet per kelius migruoja gausiausiai. Žinoma, siūlau tai, kai GALITE RINKTIS kelionės laiką.
Pati po anų įvykių daugiau niekada nebevažiavau tamsoje.
3. SKAMBINAME 112 IR SKATINAME TAI DARYTI KITUS.
Po įsimintino vakaro, partrenktai briedei skęstant savo kraujyje, mane ypač sukrėtė, kiek žmonių atvirai palaiko pabėgimą iš įvykio vietos, partrenkus gyvūną, nekalbant jau apie tuos, kurie atvirai tyčiojosi iš gyvūno kančios.
Paskambinti 112 susidūrus su gyvūnu reikalauja ne tik KET, bet ir elementarus ŽMOGIŠKUMAS. Tai apskritai bene svarbiausia, ką galima padaryti partrenkto gyvūno labui: KUO ANKSČIAU informuoti tarnybas apie tai, kas nutiko.
Jei nutiko, kaip nutiko, ir bijote prisipažinti, vis tiek skambinkite 112 ir praneškite, kad “matėte partrenktą gyvūną”. Operatyviai informuoti pareigūnus tikrai svarbu ir dėl kitų eismo dalyvių, ir dėl paties sužeisto, didžiulį stresą išgyvenančio gyvūno.
Žinant, kaip ilgai partrenktiems gyvūnams tenka laukti gailestingumo, KIEKVIENA MINUTĖ labai svarbi. Gal dabar medžiotojas ten kaip tik netolies, o pradelsus – jis nebeatvyks iki rytojaus (taip, Lietuvoje įmanoma ir tai: kad medžiotojai “neranda laiko” užbaigti gyvūno kančių iki kitos dienos).
Dabar galiojanti tvarka išties yra s@distinė. O laukiniai gyvūnai negali samdytis jokių lobistų, kad tie “prastūminėtų” jiems palankesnius įstatymus. Todėl tų gyvūnų balsas esame mes. Ir vienintelės rankos, dirbančios tų gyvūnų labui, yra mūsų – jūsų – rankos. Tos, kurios dabar laiko telefoną. Tos rankos gali kurti didžiulius pokyčius.
Būtent todėl aktyviai prisidėkite prie to, kad Lietuvos keliuose būtų mažiau gyvūnų sužalojimų ir žūčių, kur kas daugiau atsargumo ir pagarbos!
Tai gali padaryti kiekvienas vairuotojas, tačiau galbūt ir valdžios institucijoms reikėtų permąstyti laukinių gyvūnų kankinimo nutraukimo tvarką, kuri šiuo metu užima pernelyg daug laiko. Viskas dėl to, kad kažkas kažkada sugalvojo, jog prisidengdami eismo įvykiais neatsakingi žmonės gali užsiimti brakonieriavimu. Tačiau tai per daug nereikšmingas ir silpnas pretekstas priversti sužeistą gyvūną kankintis kelias valandas, kol valdžios institucijos įsitikins, kad jis tikrai tapo autoavarijos auka. Vietos medžiotojų klubui turėtų būti leista greitai ir teisingai išspręsti šį klausimą, kad gyvūnas kuo mažiau kentėtų.
Iš archyvo
Mūsų atsakymas medžioklės priešininkams. Pokalbiai apie medžioklę #49
Patogu ir greita! Prenumeruokite arba pirkite žurnalą internetu!
