Šaltinis: Delfi.lt
Kasmet į Lietuvos vandens telkinius, vadovaujantis Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius planu, paleidžiama dešimtys milijonų dirbtiniu būdu išveistų ir paaugintų įvairių rūšių žuvų jauniklių. Dirbtinio veisimo dėka atsistato lašišų, šlakių ir margųjų upėtakių ištekliai Lietuvos telkiniuose, nors dar visai neseniai lašišos buvo įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Būtent dirbtinis žuvų veisimas yra vienas efektyviausių būdų palaikyti, didinti ir atkurti žuvų išteklius natūraliuose vandens telkiniuose, rašoma pranešime spaudai.
Šiemet į neišnuomotus Lietuvos vandens telkinius jau įžuvinta per 13,6 mln. vnt. žuvų jauniklių. Daugiausiai, pagal vienetus, vandens telkiniai praturtinti plėšriosiomis žuvimis: lydekomis (1202,5 tūkst. vnt.), vėgėlėmis (7100,0 tūkst. vnt.), šamais (44,0 tūkst. vnt.) ir sterkais (2335,0 tūkst. vnt.). Taip pat šalies upės gausiai įžuvintos lašišomis (138,9 tūkst. vnt.), šlakiais (174,2 tūkst. vnt.), margaisiais upėtakiais (114,0 tūkst. vnt.), aštriašnipiais eršketais eršketais (1,0 tūkst. vnt.), o ežerai – Vištyčio ežero sykais (230,0 tūkst. vnt.) ir seliavomis (1200,0 tūkst. vnt.).
Įgyvendinant Europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje 2024–2026 m. projektą, šiemet į šalies vandens telkinius išleista 1152,0 tūkst. vnt. ungurių jauniklių. Mokslininkų atliktų Europinių ungurių išteklių valdymo Lietuvoje plano vertinimo ir skaičiavimų rezultatai taikant ungurių populiacinį modelį rodo, jog migruojančių ungurių produkcija 2023 metais siekė 7,4 tonos, o per visą plano vykdymo laikotarpį (2011–2023 m.) vidutiniškai 16,7 tonos kasmet.
Tęsiant įžuvinimo Lietuvoje darbus tokiu pačiu intensyvumu (vidutiniškai 1,1 mln. ungurių kasmet) prognozuojamas vidutinės metinės migruojančių ungurių produkcijos didėjimas iki apytiksliai 165 tonų 2030–2040 metų laikotarpiu.
Vykdant Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius planą, šiemet Lietuvos vandens telkiniai dar bus įžuvinti lydekų, baltųjų amūrų, margųjų plačiakakčių ir lynų jaunikliais. Žuvų įveisimas bus vykdomas iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, kurias kasmet skiria Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
Kitų žuvų rūšių atkūrimą ir gausinimą Lietuvos vidaus vandenyse remia ES programos, didesnė dalis lėšų gaunama iš Lietuvos nacionalinių programų. Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius planų sudarymo pagrindas yra mokslininkų rekomendacijos – Rekomendacijos dėl žuvų ir vėžiagyvių išteklių atkūrimo valstybiniuose vandens telkiniuose 2024–2028 metams. Vadovaujantis jomis Žemės ūkio ministerija rengia žuvivaisos planą konkrečiam laikotarpiui.
Planas derinamas su Aplinkos ministerija. Žuvininkystės tarnyba yra įgaliota įgyvendinti žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose programas ir kasmetinius planus. Žuvys ir vietiniai vėžiai dirbtiniu būdu veisiami ir paauginami Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento skyriuose: Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje (Šilutės r.), Pietų regiono žuvivaisos skyriuje Simne (Alytaus r.) ir Laukystoje (Kaišiadorių r.), Rytų regiono žuvivaisos skyriuje Trakų Vokėje (Vilniaus m.) bei Meškerinėje (Švenčionių r.).
Kas laimėjo „Garmin Predator Cup 2024“ varžybas Rygoje?
Patogu ir greita! Prenumeruokite arba pirkite žurnalą internetu!
