Mokslininkai mano, kad banginių protėviai, gyvendami pakrantės teritorijose, pradėjo maitintis vandens augalais, ieškodami jų vis gilesniuose vandenyse. Panašus elgesys pastebimas ir šiandieninių elninių šeimos gyvūnų tarpe. Pavyzdžiui, Kanados briedžiai kartais minta vandens augalais. Internete galima rasti ne vieną vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip briedis ilgą laiką gali sulaikyti kvėpavimą, kad pasiektų pusantro ar dviejų metrų gylyje augančius vandens augalus.
Tikėtina, kad būtent tokiu būdu savo kelionę į vandens pasaulį pradėjo šiuolaikinių banginių protėviai. Kitos porakanopių (Artiodactyl) grupės rūšys ieškojo papildomų maisto šaltinių sausumoje, laikui bėgant išvystydamos ilgesnes kojas, stipresnę raumenų sistemą ir geresnį regėjimą, kad išgyventų miškuose ir atvirose erdvėse bei išvengtų plėšrūnų.
Genetiniai įrodymai ir fosilijų radiniai
Šiuolaikiniai moksliniai metodai pateikė įtikinamus įrodymus apie banginių ir elnių bendrą kilmę. Genetiniai tyrimai, lyginant šių gyvūnų DNR su jų artimiausiais giminaičiais, atskleidė bendras genetines savybes, patvirtinančias jų giminystę. Banginių ir elnių embrionai ankstyvose vystymosi stadijose yra itin panašūs. Be to, abi šios gyvūnų grupės priklauso žinduoliams.
Paleontologiniai radiniai, tokie kaip pereinamosios fosilijos Pakicetus ir Ambulocetus, suteikia apčiuopiamus įrodymus apie perėjimą nuo sausumos žinduolių prie visiškai vandenyje gyvenančių banginių.
Banginiai
Banginiai – šie įspūdingi jūrų žinduoliai – priklauso banginių (Cetacea) būriui. Per milijonus metų kai kurie porakanopiai iš Mesonychia grupės palaipsniui perėjo nuo sausumos gyvenimo prie vandens aplinkos, evoliucionuodami į banginius, kokius žinome šiandien. Šios transformacijos metu įvyko reikšmingi anatominiai pokyčiai: galūnės virto pelekais, kūnas tapo aerodinamiškesnis, kad pagerintų plaukimo efektyvumą, o šnervės pasislinko į galvos viršų, suformuodamos išpurškimo angas.
Elniai
Kita evoliucinė atšaka liko sausumoje, kur susiformavo elniai (Cervidae šeima). Šie grakštūs žolėdžiai prisitaikė prie įvairių sausumos ekosistemų. Jų evoliucija apėmė specializuotus dantis augalijai kramtyti, aštrius pojūčius, padedančius pastebėti plėšrūnus, bei įspūdingus ragus, kurie daugiausia naudojami poravimosi ritualuose ir dominavimo kovose.
Bendras protėvis ir panašios savybės
Banginių ir elnių bendras protėvis gyveno prieš milijonus metų ir turėjo savybių, būdingų abiem grupėms. Šis protėvis tikriausiai buvo porakanopis su poriniu pirštų skaičiumi ant kiekvienos kojos ir specifine ausies kaulų struktūra. Laikui bėgant, prisitaikydami prie skirtingų aplinkų, šie gyvūnai fiziškai keitėsi, tačiau genetinis panašumas išliko, atskleisdamas jų gilią giminystę.
Banginių ir elnių bendros kilmės istorija yra įrodymas nuostabios įvairovės, kuri susiformavo per evoliucijos procesą. Nors šie gyvūnai atrodo ir gyvena visiškai skirtingai, juos sieja senovinė giminystė, nusidriekianti per laiką. Jų evoliucijos tyrinėjimas ne tik praplečia mūsų supratimą apie gamtą, bet ir pabrėžia gyvybės tarpusavio ryšius Žemėje. Mokslui toliau atskleidžiant mūsų planetos istorijos paslaptis, banginių ir elnių istorija primena, kad net ir netikėčiausi ryšiai gali atsiskleisti evoliucijos pasakojimo gijose.
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
