Nuotrauka: insidehook.com
Šį pavasarį ne tik JAV medžiotojų portaluose, bet ir kai kuriuose Telegram kanaluose pasirodė informacija, kad lėtinė elnių išsekimo liga (LEIL) peržengė rūšies barjerą ir ja susirgo du medžiotojai. Dar daugiau – pasklido žinia, kad du JAV medžiotojai mirė po to, kai užvalgė lėtine išsekimo liga sergančio elnio mėsos. Žinoma, medžiotojų bendruomenė kitoje vandenyno pusėje dėl šios informacijos yra išties sunerimusi. Vis dėlto laukinių gyvūnų ekspertai nurodo, kad šie teiginiai neturi įrodymų. Reikia priminti, kad ši liga pirmą kartą buvo nustatyta 1967 m. Kolorado valstijos šiaurės vakaruose ir Vajomingo valstijos pietuose. Šiuo metu ši mirtina liga paveikė 34 JAV valstijas. Daugiausia ja serga elniai, žmonių aukų iki šiol nebuvo nustatyta.
Žinia buvo pagrįsta tyrimo, balandžio 9 d. paskelbto neurologijos žurnale, santrauka, taip JAV medžiotojų forumuose ir socialinėje žiniasklaidoje išplito melagingi pranešimai apie žmonių užsikrėtimą LEIL, tai sukėlė susirūpinimą ir dezinformaciją. Paaiškėjo, kad straipsnio autoriai, iš kurių trys yra neurologijos mokslų daktarai ir vienas Teksaso universiteto San Antonijaus universiteto medicinos mokyklos doktorantas, bandė susieti incidentą su dviem vyrais, kurie 2022 m. mirė nuo sporadinės Kroicfeldo-Jakobo ligos (ji iš tikrųjų yra mirtina žmonėms), su LEIL užkrėstų elnių populiacija, kurioje vyrai esą medžiojo ir kurioje gautą mėsą valgė.
Paskutinis dramblys, 100 000 elnių ir AAD mokykla. Pokalbiai apie medžioklę #69
Kroicfeldo-Jakobo liga taip pat yra prioninė liga, kuria serga žmonės, o užsikrėtusiųjų elgesys yra panašus kaip LEIL ir kitų užkrečiamų spongiforminių encefalopatijų atvejais, pavyzdžiui, karvių pasiutligės atveju. Tyrimo apibendrinime teigiama, kad abu vyrai mirė nuo Kroicfeldo-Jakobo ligos – dažniausiai pasitaikančios ligos versijos; manoma, kad ja susergama atsitiktinai ir dažniausiai ji pasireiškia vyresniems nei 60 metų žmonėms.
„Gaila, kad šis neaiškus pranešimas sukėlė nerimą ir sumaištį, – spaudai sakė Nacionalinės elnių asociacijos komunikacijos direktorius Lindsay Thomasas. – Jame nepateikiama jokių detalių, įrodymų ar faktų. Tačiau esmė ta, kad niekas nepasikeitė. Vis dar neturime LEIL perdavimo nuo elnių žmonėms įrodymų. To nebuvo anksčiau ir niekas nepasikeitė. Niekas nesikeičia ir dėl patarimų žmonėms dėl šios elnių ligos ir jų sveikatos. Jei medžiojate LEIL zonoje, tikrinkite žvėrieną ir sulaukite rezultatų prieš ją valgydami.“
„Tai ne tyrimas ir ne mokslinis darbas, – Instagram paskyroje rašė Jimas Heffelfingeris, elnių biologas ir Arizonos medžioklės laimikių ir žuvų departamento laukinių gyvūnų mokslų koordinatorius. – Visa tai tik 344 žodžiai ir tiesiog minimi du medžiotojai, kurie mirė [nuo Kroicfeldo-Jakobo ligos – aut. past.], ir abu medžiotojai buvo valgę mėsos iš vienos tos pačios elnių populiacijos. Nėra įrodymų, kad medžiotojai būtų užsikrėtę LEIL.“
Pasirodo, 72 metų vyras ir jo draugas, kurie anksčiau valgė mėsą iš elnių populiacijos, užsikrėtusios išsekimo liga, mirė nuo Kroicfeldo-Jakobo ligos. Pirmasis vyras mirė praėjus mėnesiui nuo simptomų atsiradimo. Skrodimas patvirtino, kad mirties priežastis buvo būtent Kroicfeldo-Jakobo liga. Žurnale paskelbtoje santraukoje taip pat nurodoma į bandymą susieti šias dvi ligas. Pagrindinė išvada: nors priežastiniai ryšiai tebėra neįrodyti, reikia atlikti tolesnius tyrimus dėl galimos rizikos, susijusios su užkrėstos elnių mėsos vartojimu maistui, ir dėl jos pasekmių visuomenės sveikatai.
Pasirodo, visose JAV yra Kroicfeldo-Jakobo ligos klasterių: keli yra LEIL apskrityse, o keli – už atitinkamų apskričių ribų. Atsižvelgiant į išsekimo ligos paplitimą visoje šalyje, faktas, kad dvi Kroicfeldo-Jakobo ligos aukos gyveno toje pačioje vietovėje ir galbūt valgė ten sumedžiotą elnieną, nėra vertas ypatingo dėmesio. Ekspertai pripažįsta, kad reikia būti budriems dėl galimo prionų ligos šuolio nuo elnių ant žmonių, tačiau ši pastaba atrodo labai paviršutiniška ir tėra vaikiškas bandymas pritraukti žiniasklaidos dėmesį. Tyrimo santraukoje nepateikta įrodymų, kad vyrų valgyta mėsa iš tikrųjų buvo užkrėsto elnio. Tiesą sakant, LEIL paplitimas konkrečioje vietovėje yra gana nedidelis, todėl valgydami elnieną, gautą iš elnių bandos, kurioje, kaip žinoma, sergama išsekimo liga, dar nereiškia, kad tikriausiai valgote užkrėstą elnieną. Medžiotojai kiekvieną sezoną iš paveiktos populiacijos sumedžioja sveikų elnių ir vienintelis būdas įsitikinti, kad mėsa neužkrėsta, yra ją patikrinti!
Dezinformacija apie LEIL yra pernelyg gerai žinoma elnių biologams, laukinių gyvūnų ligų patologams ir medžiotojams, kurie apie šią problemą yra informuoti. Pagrindinė problema – nuolatinis klaidingas pavadinimo elnių zombių liga vartojimas žiniasklaidoje apie tai rašant plačiajai visuomenei. Rizika ligai peržengti rūšinį barjerą egzistuoja, bet informuojant visuomenę žiniasklaida dažnai būna labai paviršutiniška. Ir šiuo atveju žinia pasklido labai greitai, bet tam apskritai nebuvo jokio pagrindo.
Informacija!
LEIL yra lėtai progresuojanti lėtinė elninių centrinės nervų sistemos liga. Liga vystosi lėtai, gyvūnas liesėja, kinta jo elgesys: pastebimi judėjimo sutrikimai, bendros sveikatos pablogėjimas, seilėjimasis ir griežimas dantimis.
Užkrečiamoji spongiforminė encefalopatija
Užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) grupei priklauso šios ligos:
– galvijų spongiforminė encefalopatija (serga galvijai, liga žinoma nuo 1986 m.)
– užkrečiamoji audinių encefalopatija (liga žinoma nuo 1925 m.)
– lėtinė elnių išsekimo liga (Amerikoje liga žinoma nuo 1967 m.)
– kačių spongiforminė encefalopatija (liga žinoma nuo 1990 m.)
– kuru (serga žmonės, liga žinoma nuo 1900 m.)
– Kroicfeldo-Jakobo liga (serga žmonės, liga žinoma nuo 1920 m.; dažniausiai serga vyresni nei 60 metų žmonės)
– Kroicfeldo-Jakobo ligos variantas (liga žinoma nuo 1996 m., dažniausiai serga jaunesni žmonės; manoma, kad šios ligos priežastis yra GSE užsikrėtusių gyvūnų mėsa ir jos produktai)
Galvijų spongiforminė encefalopatija (GSE; angl. Bovine Spongiform Encephalopathy – BSE) yra lėtinė lėtai progresuojanti liga, kuriai būdingi centrinės nervų sistemos sutrikimai, degeneraciniai galvos ir nugaros smegenų pokyčiai (smegenų pilkojoje medžiagoje esantys neuronai degeneruoja, persipina vakuolėmis ir primena kempinę – iš čia ir kilo ligos pavadinimas), išsekimas ir neišvengiama gyvūno mirtis.
Kontrolė ir valdymas JAV
Nors šiuo metu nėra žinomo veiksmingo gydymo ar vakcinos nuo LEIL, įvairios valstijos ir organizacijos stengiasi kontroliuoti šios ligos plitimą. Tai apima:
– testavimą
– sergančių gyvūnų naikinimą
– karantino zonas
– informacijos apie ligų riziką platinimą medžiotojams ir visuomenei
LEIL kelia didelę grėsmę laukinės gamtos sveikatai ir ekologijai, todėl svarbu tęsti tyrinėjimus ir riboti ligos plitimą.
JAV lėtinė elnių išsekimo liga paplitusi 34 valstijose. Kol kas nėra nustatyta nė vieno užkrėsto žmogaus atvejo.
Lėtinė išsekimo liga Europoje
Norvegijoje lėtinė išsekimo liga pirmą kartą nustatyta 2016 m. laukiniams šiaurės elniams Norefjelo kalnų vietovėje. Tai buvo pirmas kartas, kai klasikinė ligos forma buvo nustatyta Europoje. Siekiant riboti ligos plitimą visa šiaurės elnių populiacija šioje zonoje buvo sunaikinta.
Vėliau Norvegijoje buvo nustatyti kiti LEIL atvejai, įskaitant netipinę briedžių ir tauriųjų elnių ligos formą, kuri, atrodo, spontaniškai pasireiškia vyresniems gyvūnams ir nėra tokia užkrečiama, kaip klasikinė forma. Nuo 2016 m. Norvegijoje buvo ištirta daugiau nei 100 tūkst. elnių, siekiant stebėti ir kontroliuoti ligos plitimą. Nors nuo pirminio protrūkio užfiksuoti tik keli teigiami atvejai, Norvegijos valdžios institucijos tęsia intensyvią priežiūrą ir tyrimus, siekdamos užkirsti kelią ligai.
Švedijoje lėtinė išsekimo liga pirmą kartą nustatyta 2019 m. Nuo tada buvo vykdoma išsami priežiūra ir testavimas siekiant nustatyti ligos plitimą ir pobūdį. Liga iki šiol buvo nustatyta daugiausia briedžiams. Skirtingai nuo itin užkrečiamos klasikinės formos, Švedijoje nustatyta forma laikoma netipine, ji paprastai pasireiškia vyresnio amžiaus gyvūnams ir gali būti, kad ji spontaniškai pasireiškia atskiriems individams. Panašiai, kaip ir kitose šalyse, Švedijoje imamasi intensyvių priemonių ligos plitimui stebėti ir kontroliuoti. Priežiūra apima gyvūnų, turinčių ligos požymių, taip pat nugaišusių, kelyje žuvusių ir sumedžiotų gyvūnų tyrimus. Švedijos valdžios institucijos ir toliau retrospektyviai tiria archyvuotus smegenų mėginius, kad suprastų ligos plitimą ir istoriją. Priežiūros ir kontrolės priemonės Švedijoje yra panašios, kaip ir kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Norvegijoje ir Suomijoje.
Kai susitinka Ukrainos, Lietuvos ir Latvijos medžiotojos
!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!
