Artėjant šiltajam sezonui ir plintant mėlynojo liežuvio ligai (MLL) Europoje (vasario mėn. protrūkis fiksuotas Slovėnijoje), Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) stiprina pasirengimą reaguoti į galimus atvejus. Netolimoje ateityje prasidės pagrindinių ligos platintojų – kraujasiurbių mašalų – aktyvumas, todėl vertinamos ligos kontrolės priemonės: vabzdžių kontrolė, vakcinacija, biologinio saugumo stiprinimas. Šaltinis VMVT
VMVT gyvūnų užkrečiamųjų ligų valdymo komanda modeliuoja galimus scenarijus, jei virusas pasiektų Lietuvą. Atskirai vertinama kitų šalių (Belgijos, Vokietijos, Lenkijos, JK, Slovėnijos) patirtis ir tikslinami veiksmų algoritmai.
Ligos protrūkių grėsmei augant, budrumas svarbus ne tik instituciniu, bet ir ūkininkų lygmeniu. Rekomenduojama atidžiai stebėti galvijų, avių ir ožkų sveikatą, laikytis biologinio saugumo priemonių ir glaudžiai bendradarbiauti su veterinarijos gydytojais.
Lietuvos ūkiuose laikoma per 600 tūkst. galvijų, 125 tūkst. avių, 14 tūkst. ožkų, todėl MLL protrūkis sukeltų didelius ekonominius nuostolius visam gyvulininkystės sektoriui.
MLL daugiausia paveikia naminius gyvulius – avis, galvijus ir ožkas, tačiau ja gali užsikrėsti ir elniniai. Ligą perneša mašalai (Culicoides spp.), o ne tiesioginis gyvūnų kontaktas.
Elniniai (Cervidae)
Elninių šeimos gyvūnai, tokie kaip stirnos (Capreolus capreolus), elniai (Cervus spp.) ir danieliai (Dama dama), gali užsikrėsti MLL. Kai kurioms rūšims liga gali būti besimptomė, o kitoms sukelti karščiavimą, burnos ir liežuvio tinimą bei gleivinių kraujosruvas. Amerikos baltauodegiai elniai (Odocoileus virginianus) yra ypač jautrūs ir gali neišgyventi.
Elniai gali būti MLL viruso rezervuarai, jei liga cirkuliuoja populiacijoje ir mašalai perneša jį naminiams gyvuliams.
Šernai (Sus scrofa)
Šernai MLL virusui yra atsparūs. Nėra mokslinių įdėmų, kad jie galėtų sirgti, pernešti ligą ar būti reikšmingi jos plitimui.
Ar šios rūšys gali platinti ligą?
Elniai gali būti viruso rezervuarai, jei aplinkoje yra pakankamai mašalų. Šernai, tikėtina, neturi didelės reikšmės plitimui. Pagrindinis veiksnys – mašalų aktyvumas ir klimato sąlygos.
Elniniams, pavyzdžiui, stirnoms ir elniams, mėlynojo liežuvio liga gali pasireikšti tokiais simptomais:
Karščiavimas: pakilusi kūno temperatūra.
Gleivinių uždegimas: burnos, nosies ir akių gleivinių paraudimas ir uždegimas.
Tinimas: akių vokų, nosies, lūpų, apatinio žandikaulio ir galvos dalies patinimas.
Burnos gleivinių ir liežuvio spalvos pokyčiai: patinusios burnos gleivinių audiniai ir liežuvio mėlynavimas dėl deguonies trūkumo.
Sunkus kvėpavimas: dėl kvėpavimo takų uždegimo ir tinimo.
Atsisakymas ėsti: sumažėjęs apetitas arba visiškas maisto atsisakymas.
Šlubavimas: dėl nagos vainikėlio uždegimo, sukeliantis skausmingą judėjimą.
Simptomai gali skirtis priklausomai nuo rūšies ir individualaus jautrumo virusui.
Šernai
Turimi duomenys rodo, kad šernai (Sus scrofa) yra atsparūs mėlynojo liežuvio ligai, ir nėra mokslinių įdėmų, jog jie galėtų susirgti ar platinti šĥ virusą. Todėl šernams nėra būdingų specifinių išorinių ligos simptomų.
Jei kyla įtarimas dėl mėlynojo liežuvio ligos laukinių gyvūnų populiacijoje arba pastebimi išvardyti simptomai, rekomenduojama kreiptis į vietos veterinarijos tarnybą ar atsakingas institucijas, kad būtų atlikti reikalingi tyrimai ir veiksmai.
VIDEO! Tai ne bebras! Akis į akį su retu gyvūnu!
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
