Apie elektroninį medžioklės lapą kaip pasenusio, sovietinių medžioklės taisyklių įkvėpto popierinio dokumento pakaitalą kalbama jau seniai. Nuomonių, idėjų ir prognozių, koks bus šis lapas ir kokiu tikslu jis iš tikrųjų kuriamas, yra pačių įvairiausių. Ieškant informacijos apie šios elektroninės programėlės, kuri iš esmės yra Biologinės įvairovės informacinės platformos (BĮIP) dalis, kūrimo projektą, pasisekė susipažinti su ją sukūrusiu žmogumi – Lietuvos aplinkos ministerijos kompiuterinių sistemų analitiku, BĮIP projekto IT grupės vadovu Laimiu Runkevičiumi.
Skelbiami esminiai Medžioklės taisyklių pakeitimai
Medžiotojas
Nepaisant pirmojo įspūdžio, iš pokalbio telefonu paaiškėja, kad mūsų medžiotojas yra pakankamai patyręs – L. Runkevičius medžiotojo pažymėjimą gavo dešimtajame dešimtmetyje. Jo giminėje nėra nė vieno, kuris yra ar kada nors būtų susijęs su medžiokle, tad ši aistra greičiau prasidėjo nuo įdomaus pasiūlymo iš vietinio medžiotojų klubo, kuriame mūsų pašnekovas turėjo pažįstamų. L. Runkevičius yra medžiotojų klubo Alsa narys ir medžioja Raseinių ir Jurbarko rajonuose.
„Yra tokia upė Alsa, kuri teka pietvakarių kryptimi pro Raseinių ir Jurbarko rajonus. Prateka Birbiliškės miško vakariniu pakraščiu ir įteka į Mituvą 47 km nuo jos žiočių, ties Pažėrais. Šios upės garbei pavadintas ir me džiotojų klubas, kurio narys šiuo metu esu“, – pasakojo interviu šio numerio asmenybė.
Nors medžiotojo bilietą gavo palyginti seniai, aktyviai medžioti pradėjo apytikriai prieš aštuonerius metus. „Daugiau medžioti ir aktyviau dalyvauti visuose procesuose pradėjau tik kokiais 2016 m., kai įsitraukiau į mūsų klubo medžioklės informacinės sistemos kūrimą. Iš vadovybės pusės medžiotojai buv įpareigoti prieš medžioklę atvykti į mūsų bazę – medžioklės namelį – ir prieš medžioklę užsiregistruoti medžioklės žurnale. Čia kalbant apie tykojimo ir sėlinimo medžioklę. Aišku, žmonės nebuvo patenkinti tokia tvarka. Ypač vietiniai ūkininkai, kuriems reikėjo važiuoti iš savo namų, savo žemės, kur jie gali medžioti, dvidešimt kilometrų iki medžioklės namelio, pasižymėti žurnale, kad paskui tą patį kelią važiuotų atgal. Be to, nuo to nebuvo aiškiau, kur kas medžioja. Taip gimė mintis ir poreikis sukurti elektroninę registracijos sistemą, kuri būtų pasiekiama iš kompiuterio ar išmaniojo įrenginio“, – sakė L. Runkevičius, kuris, kaip minėjome, yra informacinių technologijų specialistas.
„Turiu priklausomybę technologijoms, nuoširdžiai prisipažįstu, ir šioje srityje dirbau didžiąją gyvenimo dalį. Dėl sumanymo patobulinti medžioklės registracijos programėlę aktyviau įsitraukiau į medžioklę. Reikėjo prižiūrėti, suprasti visus procesus, kad būtų galima sukurti tikrai patogią ir naudingą elektroninę sistemą“, – pasakojo pašnekovas.
Kaip pats sako, su medžiokle jį labiausiai sieja bendravimas su kolegomis, buvimas gamtoje ir jos stebėjimas, o ne žvėriena ar trofėjai. „Kol buvau jaunas, nebuvo laiko, dabar į viską žiūriu kiek kitaip. Nesivaikau didelių trofėjų, nesistengiu nustebinti sumedžiotų žvėrių skaičiumi. Kai medžioju, net ne tai svarbiausia. Niekada neįsivaizdavau, kad medžioklė gali būti tokia įdomi!”
Prieš jam imantis tobulinti klubo medžioklės informacinės sistemos, jau buvo paruoštas aprašymas paprastesnės versijos, kurioje buvo galima užregistruoti medžioklę ir užimti konkrečią vietą medžioklės plotuose.
„Aš tą sistemą išvysčiau iki palyginti normalaus lygio, kad medžiotojai galėtų registruotis medžioklei, pažymėdami vietą žemėlapyje, vesti medžioklių, sumedžiotų žvėrių apskaitas. Taip pat pridėjome įvairias komunikacijos parinktis, vadinamąjį forumą, skelbimų lentą, naudingos informacijos ir mūsų klubo dokumentų skiltį ir visa tai sujungėme į vieną interaktyvią sistemą – interneto svetainę bei mobiliąją programėlę. Žinoma, reikėjo laiko išmokyti žmones ir paaiškinti, kaip viskas veikia, bet galiausiai susiformavo produktas, kuris visus tenkino“, – pasakojo sistemos autorius ir pridūrė, kad visi klubo medžiotojai visus šiuos aštuonerius metus naudojasi šia medžioklės informacija.
Alsa klubo medžiotojų pavyzdžiu pasekė ir kaimyniniai kolektyvai, kurie taip pat perėmė Laimio sukurtą medžioklės registravimo sistemą, pritaikydami ją savo klubo sąlygoms ir medžioklės plotams.
Jis atskleidė, kad tuo viskas nesibaigė: „Paskui ir kiti taip pat pradėjo kurti savo programas. Manau, kad Lietuvoje yra gana daug medžiotojų draugijų, kurios jaučia poreikį, supranta ir naudoja tokias modernias medžioklės apskaitos sistemas, nes tai labai patogu.“
Kas bijo elektroninio medžioklės lapo?
Ne paslaptis, kad viešojoje erdvėje patys medžiotojai kartais neigiamai atsiliepia apie medžioklės lapo egzistavimą ir nesupranta, kodėl negalima visiškai atsisakyti šios pasenusios pareigos – registruoti medžiokles. Gana garsiai skamba ir pareiškimai prieš elektroninę medžioklės lapo versiją.
„Iš mūsų klubų patirties galiu spręsti, kad nepatenkintų žmonių dalis labai menka. Visi, kurie naudojasi mano sukurta medžioklės informacine sistema, yra patenkinti. Net 80 metų amžiaus medžiotojai man tapšnoja per petį ir sako, kad tai puikus ir labai naudingas produktas. Yra įvairių medžiotojų, kurie neigiamai atsiliepia apie valdžios idėją suskaitmeninti medžioklės registravimo ir gyvūnų apskaitos sistemas. Vieni tiesiog nenori nieko naujo ir yra nusiteikę prieš bet kokias technologijas, kiti tapo sąmokslo teorijų aukomis, treti – tie, kurie anksčiau ne visada buvo sąžiningi savo požiūriu į gamtą, – darė prielaidą pašnekovas ir palygino šiuos retus žmones su medžioklės priešininkais: – Jų yra nykstamai mažai, bet jie labai garsiai rėkia. Štai kodėl ši neigiama nuomonė, užuominos ir prielaidos taip plačiai girdisi. Tie, kurie pritaria kokiai nors idėjai ar naujovei, piketų dažniausiai nerengia ir garsiai neprotestuoja, todėl neigiamą nuomonę išsakantys dažniausiai būna labiau pastebimi.“
Lietuvoje dar nedaug medžiotojų susipažinę su elektronine medžioklės lapo sistema. Dalis klubų ir pavieniai medžiotojai turėjo galimybę išbandyti šios programos Beta versija, kuri nuo to laiko labai pasikeitė – atsirado daugiau funkcijų, pasidarė paprastesnis valdymas. Ir, pasak L. Runkevičiaus, tie, kurie žino apie šio puslapio kūrimą, gana dažnai jam skambina ir klausia, kada pagaliau bus paleistas elektroninis medžioklės lapas.
„Vieni nenori aklai medžioti, kiti nenori važiuoti kur nors registruotis, kaip tai buvo ir pas mus. Naudodamasis tokiomis sistemomis tu gali registruotis internete bet kurioje vietoje ir bet kuriuo metu. Tokių medžiotojų, kurie tikrai prieštaraus elektroninei sistemai, skaičius bus nereikšmingas“, – įsitikinęs medžioklės lapo kūrėjas.
Baimė būti sekamam
Vienas iš kontrargumentų dėl skaitmeninio medžioklės lapo, kurį išsakė be veik visi šios idėjos priešininkai, yra tai, kad tokiu būdu medžiotojai neva bus sekami: „Dalis medžiotojų, ypač viešai žinomi asmenys, nerimavo, kad paaiškės, kas su kuo medžioja ir kurioje vietoje tie žymūs žmonės yra medžioklės metu. Galiu nuraminti, kad Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai neturės prieigos prie visų duomenų, t. y. informacija apie medžioklės dalyvius AAD pareigunams bus pateikiama nuasmeninta. Kalbant apie medžiotojo buvimo vietos nustatymą apskritai nėra numatyta reikalavimo turėti telefone įjungtą GPS arba vietos nustatymo funkciją, kuri leistų pareigūnams nustatyti, kur medžioklės plotuose yra medžiotojas. Taip pat medžioklės lape nebūtina bus nurodyti vietos, kurioje bus medžiotojas ar medžiotojų grupė. Tokį reikalavimą gali nustatyti klubo vadovas, tačiau tik žodžiu, nes techninė galimybė nėra įgyvendinta, o ir šie duomenys būtų prieinami tik konkretaus medžiotojų klubo nariams ir vadovybei. Tačiau svarbiausia tai, kad niekas iš šalies negalės priei ti prie asmens duomenų!“ – aiškino sistemos kūrėjas ir pabrėžė, kad, jei kas nors teigia priešingai, tai yra melagiena.
“Tie, kurie pritaria kokiai nors idėjai ar naujovei, piketų dažniausiai nerengia ir garsiai neprotestuoja, todėl neigiamą nuomonę išsakantys dažniausiai būna labiau pastebimi.“
Viena pagrindinių medžiotojų duomenų apsaugos priemonių yra prisijungimas prie sistemos, kuris vyks tik per elektroninius valdžios vartus, panašiai kaip ir jungiantis prie asmeninės banko sąskaitos, mobiliąja programėle, todėl niekas iš šalies negalės prisijungti prie sistemos, kad sužinotų medžiotojo buvimo vietą.
Tiesa, konkretus mobilus įrenginys turi „atmintį“ ir kaskart jungtis per elektroninius valdžios vartus nereikės. „Kuriant šią sistemą šis klausimas buvo išdiskutuotas ir AAD tam pritarė. Tarnyba nematys, kas ir kur medžioja, tik tai, kad medžioklės plotuose yra N skaičius medžiotojų“, – patikino L. Runkevičius.
Svarbu pažymėti ir tai, kad registruotis į medžioklę ar užregistruoti sumedžiota laimikį bus galima ir neturint ar nenaudojant išmaniojo telefono – tereiks paskambinti iš medžiotojo vardu registruoto numerio ir atsakyti į du ar tris „roboto“ klausimus, paspaudžiant atitinkamus mygtukus telefone, ir gauti patvirtimą trumpąja žinute apie sėkmingą medžioklės ar sumedžioto gyvūno registraciją. Jis atskleidė dar vieną įdomų niuansą.
Kiekvieną kartą medžioklei bus generuojamas unikalus numeris ir QR kodas. Tikrinti konkrečios medžioklės teisėtumą ir užsiregistravusius dalyvius AAD inspektoriai galės tik gavę šį numerį iš pačių medžiotojų, o nesant telefoninio ryšio, nuskenavę medžiotojo telefone esantį QR kodą, kuriame bus visa elektroninio medžioklės lapo informacija nepriklausomai nuo to, ar registruojant laimikius medžiotojas buvo ryšio zonoje, ar ne.
BĮIP sistemos dalis
Kaip ir daugelis dalykų mūsų buityje, taip ir gamtos apsaugos, išteklių naudojimo ir kitų sričių informacija turėjo būti skaitmeninama. Aplinkos ministerija įgyvendino Europos Sąjungos fondų finansuojamą Biologinės įvairovės informacinės platfor mos sukūrimo projektą (BĮIP), kuris apima ir Upių, ežerų ir tvenkinių kadastro, Saugomų rūšių informacinės sistemos modernizavimą, bei daugelio kitų informacinių sistemų sukūrimą „Viena iš BĮIP sudėtinių dalių buvo Medžioklės modulis. Užduotis buvo sukurti WEB programą, skirtą su medžiokle susijusių duomenų kaupimui, atvaizdavimui ir tvarkymui, tačiau konkrečiai nebuvo žinoma, ko kiu būdu ir iš ko tuos duomenis rinkti.
Buvo nuspręsta, kad projektą kurs informacinių technologijų specialistų komanda iš vidaus, o ne konkurso būdu atrinkti kokios nors įmonės atstovai. Buvo atlikti skaičiavimai ir toks variantas pasirodė ekonomiškai naudingesnis. Pasenęs būdas Anot mūsų pašnekovo, popierinio formato medžioklės lapas buvo sukurtas veikiant sovietmečio medžioklės reglamentams ir yra toks pat archajiškas. Nauja programa, kuri iš esmės jau paruošta naudoti, pakeis šį pasenusį dokumentą. „Blogiausia tai, kad esamas medžioklės lapas sudaro galimybę klastoti. Šiuo metu, jei tik yra toks noras, tu gali praktiškai nebaudžiamai užsiimti brakonieriavimu ir niekuo nerizikuoti, nes ženklą apie gyvūno sumedžiojimą galima uždėti bet kuriuo momentu. Pavyzdžiui, medžioji dviese su kolega, kuris varnelę medžioklės lape uždeda tik tada, kai pakeliui pastebi įtartiną automobilį, kuriame gali būti AAD inspektoriai. Atėjo laikas atsisakyti šios senienos!“ – įsitikinęs medžiotojas.
Planuota BĮIP projekto kaina buvo apie 1,75 mln., tačiau sistemą sukūrusiai komandai pavyko sutaupyti apie 400 tūkst.
Jis pabrėžė, kad ištikrųjų tai turėjo būti padaryta gerokai anksčiau. Anot jo, medžioklė technologijų požiūriu yra labiausiai atsilikusi ekonominės veiklos sritis šalyje. Kalbant apie žmonių baimes dėl šios sistemos naudojimo aspektų, pavyzdžiui, kad pensinio amžiaus medžiotojams bus sunku ją suprasti, L. Runkevičius paminėjo labai vykusį palyginimą: „Kažkada mes ir mokesčių deklaracijas bei metines ataskaitas rašėme popieriuje, nešėme į įstaigą. Tas pats yra ir su komunaliniais mokėjimais, bankiniais pavedimais. Dabar visi naudojasi internetine bankininkyste savo kompiuteryje bei telefone ir per daug nesijaudina dėl sekimo ar galimos duomenų vagystės.“
L. Runkevičius yra BĮIP sistemos projekto vadovas ir viena iš jo užduočių buvo parengti gaires ir principą, kuriais bus grindžiamas jos darbas. Dėl medžioklės lapo jis taip pat turėjo savo koncepciją: „Nuo pat pradžių sakiau, kad pačiai medžioklei kaip ūkinei veiklai apskaita nereikalinga, kadangi įstatymas nedraudžia medžioti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, taip pat kaip ir ginklą gali nešioti neturėdamas medžioklės lapo. Jei sutiko pareigūnai medžiotoją plotuose su ginklu – akivaizdu, kad jis medžioja, o ne grybauja. Reikėtų registruoti sumedžiotą žvėrį, kurių medžioklė yra limituojama arba žvėrių apskaita yra reikalinga valstybei kitiems tikslams. Jeigu statai namą, priėmimo komisija vertina patį pastatą, o ne tai, kada ir kiek statybininkų, kokiomis dienomis jį statė. Panašiai ir su medžiokle. Kokia prasmė skaičiuoti, kiek kartų per metus kas nors eina į medžioklę? Įskaitant tai, kad 900 medžiotojų klubų kasmet pateikia tūkstančius popierinių medžioklės lapų, kurių visų pa tikrinti nėra įmanoma, o ir naudos nedaug, tikrinant po įvykusio fakto.
Ne sekimui, o patogumui sukurta programa
Elektroninis medžioklės lapas kol kas nėra įteisintas, ir labai gaila, nes pokalbyje jo autorius atskleidė įvairias įdomias ir naudingas šios sistemos galimybes. Pavyzdžiui, medžioklės dalyviai pažymi vietą, kurioje kiekvienas konkrečią dieną medžioja. Jau minėta, kad tai nebus privaloma, bet klubo vadovas gali įpareigoti tai daryti, pavyzdžiui, dėl medžiotojų saugumo ar netrukdymo vieni kitiems.
Medžioklės lape žemėlapio režimu kiekvienas konkretaus klubo narys matys, kur kiekvienas medžioja. Pažyėjus vietos piktogramą pasirodys medžiotojo vardas, pavardė ir telefono numeris. Taip pat paspaudus piktogramą bus galima iš karto paskambinti kolegai, jei prireiks pagalbos su sumedžiotu žvėrimi ar kokios nors kitos pagalbos, pavyzdžiui, įvykus nelaimei. Vėliau planuojama įdiegti papildo mą funkcionalumą dalytis savo buvimo vieta, pavyzdžiui, jei prireiks papildomų jėgų sumedžiotam žvėriui pervežti.
Kaip paaiškino L. Runkevičius, tai tik maža dalis galimybių, kurias siūlys elektroninis medžioklės lapas: „Įtraukėme galimybę medžiotojams registruoti medžiokles iš karto dviejų klubų medžioklės plotuose. Neretai būna taip, kad šalimais esančių klubų medžiotojai medžioja kartu arba žmogus vienu metu priklauso dviem klubams. Kad tokiais atvejais nebūtų pažeistos medžioklės plotų ribos, bus galima registruoti medžioklę abiejuose klubuose. Gyvūnų registracija kol kas planuojama nenurodant sumedžiojimo koordinačių. Galimybę ar pareigą fotografuoti sumedžiotą gyvūną numatoma įdiegti vėliau. Iš pradžių šioje sistemoje bus galima fiksuoti gyvūno sumedžiojimą pažymint lytį ir amžių bei ragų šakų skaičių raguotiems gyvūnams.
Dalis pranešimų nedelsiant pereis AAD žinion
Kaip paaiškino elektroninio medžioklės lapo kūrėjas, bus numatyta galimybė pranešti apie klaidingą ragus numetusio elninių šeimos gyvūno sumedžiojimą pridedant paaiškinimą. Tokio tipo pranešimai iškart pateks tarnybos žinion ir nereikės rašyti akto ar papildomai informuoti pareigūnus apie įvykusią klaidą. Dėl kiekvieno tokio atvejo pareigūnai priims atskirą sprendimą.
“Nuo pat pradžių sakiau, kad apskaityti reikia tik medžioklės rezultatus.“
Pavyzdžiui, jei konkrečiam medžiotojui anksčiau tokių klaidų nepasitaikė, inspektoriai vargu ar važiuos į medžioklės vietą tikrinti aplinkybių. Kitas reikalas, jei medžiotojas anksčiau jau buvo patekęs į tarnybos akiratį. Tada galimai pasigirs skambutis ir reikės laukti į medžioklės plotus atvykstančio AAD inspektoriaus.
Apie laisvuosius medžiotojus taip pat pagalvota
Dauguma medžiotojų yra kokio nors klubo nariai ir visos draugijos bus registruotos medžioklės apskaitos sistemoje BĮIP pagal įmonės kodą. Klubo vadovas pirmas įeis į sistemą ir pakvies prisijungti visus narius. Tie medžiotojai, kurie nepriklauso jokiam klubui, atsidurs sistemoje AAD pareigūnų pagalba, tačiau nepriklausys jokiam klubui ir galės medžioti tik svečio teisėmis. Įstojus į klubą, jo vadovas įtrauks tokį medžiotoją į klubo narių sąrašą ir jis taps visateisiu klubo nariu. Sistemoje registruoti medžiotojai matys tik savo klubo informaciją, o nepriklausantys jokiam klubui – tik savo medžiokles, kuriose yra dalyvavę.
Naujovė – medžioklės planavimas
L. Runkevičiaus vadovaujama elektroninio medžioklės lapo kūrėjų ko manda medžiotojų patogumui sukūrė trijų žingsnių medžioklės registravimo sistemą: Planavimas, Registravimas ir Medžioklė.
„Pirmasis etapas yra Planavimas, kaip mes jį vadiname. Medžiotojai galės suplanuoti medžioklę, pavyzdžiui, prieš savaitę. Mes visi savo medžioklės plotuose turime vietą, kuri daugumai medžiotojų atrodo patraukli ir daugelis nori ten medžioti. Naudojantis elektronine sistema medžioklę bus galima planuoti iš anksto. Medžioklės vadovas, tas, kuris dabar turi popierinį medžioklės lapą, sukurs naują įvykį, būsimą medžioklę, į kurią pakvies kolegas, o kiti medžiotojai galės prisijungti patys. Šiame etape visa informacija gali būti keičiama ir koreguojama ar net visai panaikinama, tai yra palanavimas nebus apskaitomas, kol jo pagrindu nebus pradėta medžioklė, o tik išankstinis medžioklės lapo užpildymas“, – paaiškino medžiotojas ir pridūrė, kad medžioklės planas nenustato jokių įsipareigojimų ir dėl jo atsiskaityti niekam nereikia.
Medžioklę bus galima iš viso atšaukti, keisti dalyvių skaičių ar su dėtį arba net vietą, jei bus toks poreikis. Antras etapas – Registravimas – registruotis į medžioklę elektroninėje sistemoje bus tas pats, kas dabar pasirašyti popierinį medžioklės lapą. Visi medžiotojai į savo telefonus gaus pranešimą, kad prasidėjo medžioklės registracija ir būtina patvirtinti dalyvavimą. Dalyvimą medžioklėje patvirtinę medžiotojai me džioklės dalyvių sąraše bus pažymėti žalia spalva. Tie, kurie nepatvirtins dalyvavimo prasidėjus medžioklei, bus automatiškai pašalinti iš sąrašo.
Trečias etapas, kurį taip pat inicijuos medžioklės vadovas – pati medžioklė. Į medžioklę vadovas galės pridėti ir pavėlavusius medžiotojus ar pašalinti išvykusius. Taip pat kiekvienas dalyvis galės pasitraukti iš medžioklės paspausdamas Atsijungti. Visi gauna pranešimą, kad Vardenis Pavardenis pasitraukė iš medžioklės.
„Esant būtinybei bus galima pakeisti ir medžioklės vadovą, kurio funkcijas perims tik sutikimą patvirtinęs naujasis medžioklės vadovas. Taip pat bus paprasta ir registruoti sumedžiotą žvėrį, keisti medžioklės vietą ir atlikti dar kitokius veiksmus. Pabaigoje me džioklės vadovas paspaudžia Baigti medžioklę, visi medžiotojai gauna pranešimus, o tada, kaip ir dabar, nebebus įmanoma nei įrašyti kokio nors gyvūno, nei ką nors keisti, o tik teikti papildomas pastabas, paaiškinimus prie kiekvieno sumedžioto laimikio “, – pasakojo sistemos kūrėjas.
Sistema paruošta naudoti
Elektroninė medžioklės lapo sistema yra visiškai paruošta naudoti. Žinoma, ją galima papildyti, tačiau tai galima daryti tik atidavus ją naudoti. Bet kokiu atveju, turi būti numatytas bent metų pereinamasis laikotarpis, kad žmonės galėtų išmokti juo naudotis, priprastų prie jo. Per šiuos metus tikrai paaiškėtų dalykų, kuriuos reikia tobulinti ar keisti. Lygiai taip pat gali atsirasti naujų niuansų, pavyzdžiui, galimybė registruoti medžioklę su naktiniu taikliu ar kas kita“, – kalbėjo medžiotojas ir IT specialistas.
Jis pabrėžė, kad programa sukurta naudoti intuityviai, viskas suprantama ir patogu. Be to, bus ir naudojimo vadovas. „Medžiotojai, turės laiko padėti vieni kitiems ir laikui bėgant visi pripras prie naujos sistemos. Mūsų klubas perėjo prie elektroninės sistemos per pora mėnesių. Tiesiog prasidėjus varyminių sezonui, buvo nutarta, kad nuo sausio 1-osios naikinamas popierinis žurnalas ir registracija galima tik elektroniniame žurnale. Dar vienas privalumas, apie ką niekas nekalba, tai, kad klubų vadovams nereiks versti šimtų lapų, skaičiuoti sumedžiotų gyvūnų, teikti įvairių ataskatų VMVT ir AAD ir galiausiai pildyti limitų prašymų. Programėlėje užteks įrašyti vieną skaičių – pageidaujamų sumedžioti gyvūnų skaičių, ir po kelių dienų laukti patvirtinimo. Taip pat programėlė seks limitų likutį ir informuos visus jam pasibaigus. Taip pat numatyta papildoma funkcija, programėle fiksuoti gyvūnų pėdsakus sniege ir automatiškai juos perduoti į biomon.lt.
Kitas požiūris į gyvūnų populiacijas
Jeigu bus įdiegta skaitmeninė medžioklės informacinė sistema (Elektroninis medžioklės lapas), medžioklės ūkyje neišvengiamai įvyks reikšmingų pokyčių. Mažės pažeidimų, nes suklastoti medžioklės duomenis bus gerokai sunkiau. Antras privalumas – duomenys apie sumedžiotus gyvūnus galėtų tapti daug tikslesni.
Paklaustas, kaip, jo nuomone, paleidus elektroninį medžioklės lapą galėtų pasikeisti suvokimas apie medžiojamųjų gyvūnų populiacijas, L. Runkevičius atsakė: „Manau, kad elninių šeimos gyvūnų populiacija galėtų staiga susitraukti. Yra įtarimų, kad kai kurie medžioklės plotų naudotojai popierinius medžioklės lapus medžioklės sezono pabaigoe pakoreguoja, pritempdami sumedžiotų gyvūnų skaičių prie gautų limitų. Priežastis yra noras gauti tokį patį ar didesnį elnių ir briedžių limitą, kaip ir praėjusį sezoną. Iš dalies tai susiję ir su žala žemės ūkio ir miško jaunuolynų plotuose“, – sakė medžiotojas.
Jis įsitikinęs, kad elektroninės medžioklės apskaitos sistemos įdiegimas, nors tai kažkam gali ir nepatikti, įneš daugiau aiškumo ir leis tiksliau nustatyti medžiojamųjų gyvūnų populiacijas ir situaciją Lietuvos gamtoje, nes gyvūnų sumedžiojimo faktas bus fiksuojamas realiu laiku.
Elnių limito panaikinimas ir plėšrūnų medžioklės apribojimai
Patogu ir greita! Prenumeruokite arba pirkite žurnalą internetu!
