Plastikiniai gaminiai yra žalingi aplinkai, tai faktas. Jie gamtoje ilgai ỹra, teršia, neretai pražudo gyvūnus, jeigu šie suėda kokį plastikinį maišelį, įsipina į virves ar tinklus arba negali susidoroti su grietinės indeliu ant galvos. Situacijų yra daug ir įvairių, plastikiniais gaminiais gamtai galima padaryti tokią žalą, kokios mes galbūt net negalime įsivaizduoti.
Medžiotojai siekia vadintis gamtos draugais ir bando visuomenę įtikinti, kad rūpinasi gamta ir gyvūnais. Tačiau vienas dalykas, apie kurį pagalvoja ne visi – plastikinės tūtos. Kelios šalys jau nusprendė atsisakyti šovinių su tokio tipo konteineriais, taip pat vis dažniau kalbama apie draudimą naudoti plastikines tūtas.
Aišku, kiekvienas save gerbiantis medžiotojas iššovęs plastikinės tūtos nepaliks. Bet kur ją paskui dėti? Perdirbimo galimybių nedaug, tad paprastai iššautos tūtos išmetamos į šiukšliadėžę. O kur jos patenka toliau? Ar šiukšlių surinkėjai jas perdirba? Kiekvienas žino, kaip atrodo šaudykla, kur plastikinės tūtos sustumiamos į krūvą ir naudojamos kaip dekoracinis elementas, nes kol kas kitų galimybių nėra. Pamažu pradeda rastis alternatyvų.
Atsižvelgdamos į šias tendencijas ir poreikį daugiau rūpintis gamta, kai kurios kompanijos jau ne vienus metus siūlo aplinkai draugiškų sprendimų. Viena tokių – ispanų Bio Ammo, kuri veikia nuo 2008 metų.
Šios kompanijos misija – kurti geriausios kokybės šovinius ir kartu sumažinti ar net pašalinti jų taršą, turint omenyje, kad kasmet pasaulyje pagaminama 45–60 mlrd. plastikinių šovinių ir konteinerių, kurie turi būti perdirbti ar utilizuoti.
Anot Bio Ammo, mūsų planeta per ilgai buvo teršiama plastikiniais lygiavamzdžių konteineriais ir tūtomis. Tūtas galima surinkti, bet plastikiniai konteineriai nuskrieja ir jų net neįmanoma rasti. Šios plastikinės šiukšlės, kurios panaudojamos tik vieną kartą, gamtoje lieka šimtmečius ir paskui skaidydamosi kelia dar didesnį blogį – toksišką mikroplastiko taršą. Plastikiniai konteineriai gali suirti, bet jie paprastai lieka kaip naftos produktų dalelės.
Bio Ammo teigia radę šios problemos sprendimų, kurie padarys šaudymą daug ekologiškesnį. Šio gamintojo šoviniuose nėra nė žiupsnelio plastiko, o kartu užtikrinamas puikus rezultatas. Pasitelkus išvystytas biotechnologijas, sukurtas unikalus produktas – konteineriai ir tūtos iš patentuotos 100 proc. biopolimerinės medžiagos, kurią sudaro augalinis aliejus. Gaminys kokybiškas, netoksiškas, neteršiantis ir lengvai yrantis aplinkoje.
Kompanija siūlo amuniciją ir medžioklei, ir sportui.
Medžiokliniams šoviniams siūlomi 28–36 g užtaisai, šratų dydis nuo 3 iki 10. Taip pat siūloma bešvinė amunicija, kurios užtaisas – 28–36 g, šratų dydis 3, 5, 7 ir 9, sportiniai šoviniai – 24–36 g, šratų dydis 7,5–9. Bešvinių sportinių šovinių asortimentas mažesnis: prieinami šoviniai, kurių užtaisas 24–28 g, šratų dydis 7,9.
Suyranti tūta
Šratai
Ekologiškas konteineris
Parakas
Kapsulė
Ekologiškas šovinio pagrindas
Medžioklinė amunicija
Eley Hawk
Bio Ammo nėra vienintelė įmonė, galvojanti apie aplinką. Nuo pernai Eley Hawk irgi siūlo bešvinės amunicijos su ekologiškais konteineriais. Gaminamos dvi jos linijos: medžioklei – Pro Eco Steel Shot Game, sportui – Pro Eco Clay. Šovinį sudaro vandenyje tirpstantis konteineris, sukurtas iš organinių žaliavų ir todėl netoksiškas. Konteineris vandenyje ištirpsta maždaug per tris mėnesius ir nepalieka jokių pėdsakų. Be to, šovinio tūta perdirbama. Šios medžioklinės amunicijos kaina maždaug 16,50 Eur už 25 šovinių dėžutę (Didžioji Britanija).
Eley Hawk bešvinė amunicija su aplinkai draugiškais konteineriais
Gamebore Silver Steel
Dar vienas ekologiškų šovinių pavyzdys. Silver Steel skirti vandens paukščių, fazanų ir kitų paukščių medžioklei. Pirma, tai bešvinė amunicija, antra – šovinio konteineris draugiškas aplinkai. Jis ne tik apsaugo vamzdį, bet ir patekęs į aplinką iš karto pradeda irti. Šis modelis prieinamas su 3,25 mm šratais (4 dydžio). Kaina maždaug 17 Eur už 25 šovinių dėžutę (Didžioji Britanija).
Išvados
Ekologiškos technologijos yra palyginti naujos, todėl bešvinės amunicijos, be to, su netoksiškais konteineriais, nėra daug, kaina kiek didesnė nei paprastų šovinių, bet kartu tai jau judėjimas, kuris pamažu tikrai tik augs. Čia aprašiau tik kelis pavyzdžius, kurie rodo, kad amunicijos gamintojai ieško naujų technologijų ir ekologiškų sprendimų, kad galėtų pasiūlyti šauliams sportininkams ir medžiotojams.
Pasiūla kol kas negausi, bet kiekvienas juk gali tiesiog susirinkti iššautas plastikines tūtas. Iššauni, surandi ir dediesi į kišenę!
Reikalas tas, kad ne visada įsivaizduojame, kokių pasekmių gali turėti miške palikta tūta. Galvojame – kas gi pamatys, nuo vienos tūtos juk jokios žalos nebus! Taip galbūt svarsto daugelis, bet paskaičiavus, kad per metus iššaunama apie 60 mlrd. lygiavamzdžio šovinių…
Poveikis aplinkai gali būti katastrofiškas. Deja, amunicijos gamintojai su savo produktais ne visada spėja paskui pokyčius, kurių reikalauja naujos aplinkybės, tačiau reikia pripažinti, kad yra ir įmonių, kurios uoliai ieško naujų sprendimų. Viskas priklauso nuo mūsų – ar mes to norime.
Lietuvoje bešvinės amunicijos irgi yra, bet dar ne 100 proc. ekologiškų šaudmenų. Gal todėl, kad jie brangesni, o gal prekiautojai mano, kad tai dar neaktualu. Tikimės, kad ilgainiui mūsų medžiotojai irgi bus vis atviresni ekologiškai amunicijai.
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose!