
Šaltinis čia
Didžioji Britanija žengia naują žingsnį gyvūnų apsaugos politikoje – siūloma peržiūrėti iki šiol galiojusį griežtą trofėjinių medžioklių importo į šalį ribojimo režimą. Siūlomos teisės aktų pataisos nebesiremia absoliutaus draudimo principu, bet numato subalansuotą reguliavimą, kuris leistų įvežti trofėjus į Jungtinę Karalystę tik tais atvejais, kai tai duoda realios naudos rūšių apsaugai ir vietos plėtrai.
Toks požiūris, kaip pabrėžia daugelis mokslininkų ir tarptautinių partnerių, prisidės prie saugomų rūšių būklės gerinimo tuose regionuose, kur trofėjinė medžioklė yra vykdoma – ypač Afrikoje, Azijoje ir kitose pasaulio dalyse.
Nuo draudimo prie paramos apsaugai
Nors kai kurios gyvūnų teisių organizacijos kritikavo siūlomus pakeitimus, teigdamos, kad tai „atvers duris“ platesniam trofėjų importui, regioniniai gamtosaugos ekspertai pažymi priešingai: pagrįstas reguliavimas gali tapti svarbiu įrankiu rūšių ir buveinių apsaugai.
Daugelis Afrikos valstybių trofėjinę medžioklę organizuoja pagal griežtus reikalavimus, užtikrinančius, kad medžioklė būtų tvari ir generuotų realias pajamas vietos bendruomenėms. Šios lėšos skiriamos kelių, ligoninių, mokyklų statybai, taip pat finansuoti kovos su brakonieriavimu padaliniams. Pavyzdžiui, Botsvanoje 2024 m. bendruomenėms skirtos trofėjinės medžioklės kvotos sugeneravo beveik 43 milijonus pulų – reikšmingą sumą, kuri tiesiogiai investuota į vietos žmonių gerovę ir gamtosaugos projektus.
Mokslas už politikos
Oksfordo universiteto tyrimas patvirtina, kad visiškas trofėjų medžioklės importo į Didžiąją Britaniją draudimas padarytų daugiau žalos nei naudos. Trofėjinė medžioklė padeda išsaugoti didžiulius natūralius plotus, kurie kitaip būtų paversti žemės ūkiui ar iškirsti. Ji tampa svarbia priemone natūralioms buveinėms ir nykstančioms rūšims, tokioms kaip drambliai, raganosiai, buivolai, išsaugoti.
Mokslininkai ragina vietoj absoliutaus draudimo pasirinkti „protingo draudimo“ modelį – tai reiškia, kad trofėjų importas į Jungtinę Karalystę būtų leidžiamas tik tada, kai yra aiškių įrodymų, kad medžioklė padeda rūšių apsaugai, suteikia teisingą pelno dalį vietos bendruomenėms ir vykdoma skaidriai bei atsakingai.
Tarptautinė bendruomenė palaiko
Šešios Afrikos šalys – Botsvana, Namibija, Pietų Afrika, Tanzanija, Zimbabvė ir Zambija – viešai palaikė Didžiosios Britanijos planus, pabrėždamos, kad trofėjinė medžioklė nėra morališkai smerktinas hobis, o svarbus įrankis gamtosaugos strategijoje. Šiose šalyse pajamos iš trofėjinių medžioklių sudaro reikšmingą gamtosaugos finansavimo dalį, padeda prižiūrėti laukinius gyvūnus ir gerina vietos bendruomenių gyvenimo kokybę.
Tvari ateitis su britų dalyvavimu
Didžiosios Britanijos vyriausybė savo gyvūnų gerovės veiksmų plane pabrėžia, kad toliau konsultuosis su mokslininkais, gamtosaugos ekspertais ir tarptautiniais partneriais, kad užtikrintų, jog priimta politika bus veiksminga tiek gyvūnų apsaugai, tiek žmonių gerovei.
Kaip pažymėjo gyvūnų gerovės ministras lordas Goldsmithas: „Nėra prasmės uždrausti trofėjų importą, jei tai tėra simbolinis gestas, kuris realiai nepagerina nykstančių rūšių būklės. Mūsų tikslas – pasiekti tikrą ir patikrinamą poveikį gamtosaugai.“
Šis naujas požiūris leidžia tikėtis, kad Didžioji Britanija taps pavyzdžiu, kaip galima subalansuoti medžioklės politiką su tikra pagalba pasaulio gamtai – nuo Afrikos iki Vidurinės Azijos.