Princas Albrechtas (Franz-Albrecht zu Oettingen-Spielberg) yra šernų medžioklės pasaulio legenda. Jo medžioklės instinktai ir talentas verti susižavėjimo, gebėjimas pastebėti ir atpažinti gyvūnus bei puikūs šaudymo įgūdžiai verčia jį pripažinti Medžiotoju iš didžiosios raidės. Pokalbio metu legendinis šernų medžiotojas atskleidžia savo pastebėjimus apie šernų medžioklę ir techninius medžioklės aspektus, dalijasi įvairia patirtimi. Jis taip pat pateikia dešimt patarimų, kaip pasiekti puikių rezultatų medžioklėje.
Koks buvo sudėtingiausias šūvis, kurį kada nors teko iššauti medžioklėje su varovais medžiojant šerną, ir kodėl?
Nėra nieko sudėtingo, jei aiškiai žinomas atstumas ir kulkos greitis. Idealiu atveju šūvis turėtų būti paleistas į šerną gerai matomoje aplinkoje – 40–50 metrų atstumu. Sunku paleisti šūvį į šerną, esantį sunkiai matomoje vietoje, dideliu atstumu ir bėgantį dideliu greičiu. Skirtingose situacijose reikia priimti skirtingus sprendimus, kad šūvis būtų sėkmingas, ir tai didžiąja dalimi priklauso nuo medžiotojo patirties. Galima praktikuoti įvairias šaudymo technikas, galima žiūrėti vaizdo įrašus ir mokytis iš jų, tačiau nėra teorijos, kuri padėtų spręsti visas skirtingas situacijas.
Kokia dažniausia klaida, daroma medžioklėje?
Viena dažniausiai daromų klaidų – medžiotojų nepasitikėjimas savimi ir šūvio baimė. Baimę patiria visi, aš taip pat. Treniruočių metu svarbus ne tik realus šaudymas į taikinį, bet ir sausa treniruotė. Kalbant apie realias medžioklės situacijas, būtų galima paminėti keletą klaidų: nesupratimas, kuriuo momentu pradėti reaguoti į situaciją, nežinojimas, į kurį šerną iš bandos paleisti šūvį, negebėjimas nustatyti šernų dydžio ir lyties, kad tinkamai būtų išnaudota kiekviena medžioklės situacija. Visi minėti kriterijai didele dalimi paveikia medžioklės rezultatą.
Medžioklės įranga ir šaudymo technika
Štai keletas princo Albrechto patarimų renkantis įrangą ir šaudymo techniką šernų medžioklei.
„Svarbu pasirinkti tinkamą kalibrą. Aš naudoju .270, bet paskatintas į pirmąją šernų medžioklę ėjau su ginklu, kurio kalibras buvo .30-06. Po to naudojau .300 Win Mag, dar vėliau – 9.3×62 manydamas, kad būtent didesnio kalibro ginklas suteiks man didesnę sėkmės galimybę. Prireikė laiko suprasti, jog mažesnė atatranka ir didesnis kulkos greitis yra daug svarbesni aspektai. Mano nuomone, ginklas, kurio kalibras .270, yra lankstesnis ir tikslesnis. Žinoma, didelė dalis medžiotojų renkasi .30-06 arba .308 kalibro ginklus – tai geras sprendimas. Tai populiarūs kalibrai, kuriems galima pritaikyti reikiamo greičio ir svorio kulką.
Vokietijoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, 90–95 proc. sumedžiotų šernų sveria gerokai mažiau nei 100 kilogramų. Todėl nereikia sunkios kulkos. Pasirinkus .270 kalibro ginklą su atitinkama kulka, bus galima sumedžioti ir stambesnius miško žvėris. Dėl mažesnės atatrankos galima tiksliau paleisti šūvį, todėl medžiojamojo gyvūno mėsa bus mažiau sugadinta. Dar vienas mažesnės atatrankos privalumas – jei reikia, greičiau iššaunamas antras šūvis. Teiginys, kad atatranka nėra problema, verčia galvoti, kad žmogus nepatyrė skirtumo šaudydamas skirtingo kalibro ginklais. Žmogaus sąmonė šūvio akimirką visada laukia atatrankos, o tai gali baigtis trūkčiojimu, taigi ir potencialaus medžioklės laimikio praradimu.“
Siekdamas dar labiau sumažinti atatranką princas Albrechtas naudoja atatrankos kompensatorių, kuris sumažina vamzdžio judėjimą šūvio akimirką dar 30–50 proc. Neigiamas kompensatoriaus faktorius yra triukšmas šūvio momentu, todėl svarbu ausų apsauga. Taip pat galima naudoti duslintuvą.
Svarbus yra ir nuleistuko paspaudimas, jis turi būti lengvas ir lygus, be to, tam nereikia naudoti jėgos.
Princas Albrechtas atskleidžia, kad, nepaisant visų minėtų veiksnių, svarbiausia išsirinkti sau patogų ginklą. Deja, šis veiksnys neretai ignoruojamas, nors jis reikšmingai veikia šaudymo gebėjimus.
Kalbant apie taikiklį galima rinktis bet ką – nuo raudonojo taško iki atviro taikiklio. Viskas didžiąja dalimi priklauso nuo situacijos ir taikiklio numatomo taikymo srities. Tolimatis irgi labai svarbus, nes jis gali nustatyti atstumą konkrečioje situacijoje. Tai padeda išsamiau ją įvertinti.
Svarbi ir laikysena
Laikant ginklą priekinė ranka turi tik vieną užduotį – valdyti ginklo aukštį arba grynai jėgos atžvilgiu padėti kitai rankai. Pagrindas – ginklo padėtis: 70 proc. kūno svorio ant priekinės kojos, 45 laipsnių kampu į taikinį, ginklas prie skruosto, tada prie peties, o jėga paskirstoma taip: dešine ranka laikomas ginklas (kairiarankiams atitinkamai kaire ranka), o kairė ranka padeda reguliuoti aukštį (kairiarankiams atitinkamai dešinė ranka). Jei reikia, pirštais galima apkabinti ginklą, bet jokiu būdu nenaudojant jėgos, kai pirštai jau pabąla.
Svarbu atsiminti, kad taikytis būtina abiem atmerktomis akimis. Dėl to matymo laukas bus daug platesnis. Tai ypač svarbu medžioklėse su varovais. Užmerkus vieną akį, kitos akies vyzdys susiaurėja, vadinasi, tamsoje matysime prasčiau.
Ne mažiau svarbus yra bėgančio taikinio apdorojimas, šiuo atveju – ta vieta, į kurią taikomasi medžiojant bėgantį šerną. Su judančiu taikiniu svarbu neužsiciklinti ties konkrečia vieta, o bendrai dirbti su ta sritimi – šerno snukiu, idealiu atveju nuo šerno ilties iki šnipo. Reikia atsiminti, kad kuo daugiau erdvės sau sudarysime, tuo lengviau ir laisviau dirbs mūsų kūnas šūvio akimirką. Kuo lengviau bus suimtas ginklas ir kuo labiau bus atsipalaidavęs kūnas šūvio akimirką, tuo tikslesnis bus šūvis.
Princo Albrechto TOP 10 rekomendacijų dėl saugos medžioklėje
Išklausyk saugos instruktažų
Saugumas yra visko pagrindas bet kokioje medžioklės situacijoje su medžiokliniu ginklu. Paskutinis sezono saugos instruktažas yra toks pat svarbus, kaip ir pirmasis.
Laikykis etikos
Ne tik medžioklėje su varovais, bet ir bet kokioje medžioklėje visko pagrindas yra etiškas šūvis. Jei nesi tikras dėl šūvio arba taikinys nėra aiškiai matomas, tada nešauk.
Laikykis taisyklių
Nors medžioklė yra puikus laiko praleidimo būdas, kiekvienos medžioklės su varovais pradžioje gaunamas instruktažas su konkrečiomis taisyklėmis. Jos sugalvotos tam, kad jų būtų laikomasi visą dieną.
Tiksliai identifikuok gyvūną
Medžioklės metu reikia sugebėti identifikuoti gyvūną ir jo lytį. Kuo greičiau tą sugebėsi padaryti, tuo daugiau laiko tau liks gerai apgalvotam šūviui paleisti.
Pasirūpink proto ir kūno būsena
Prieš einant į medžioklę, svarbu gerai išsimiegoti ir sočiai papusryčiauti. Patarčiau negerti per daug kavos. Per didelis kofeino kiekis anksti ryte gali sukelti nereikalingą įtampą medžioklės metu. Medžioklėje reikia mokėti susikaupti.
Pasirink tinkamą aprangą
Jei bus per šalta ar per karšta, šausi netiksliai. Nesinori ir suprakaituoti pereinant iš vieno baro į kitą, be to, judėti reikia laisvai. Apsirengęs sluoksniais jausiesi komfortiškiau ir dėl to šausi tiksliau.
Įvertink atstumą
Turi žinoti pasirinktos amunicijos kulkos greitį ir sugebėti nustatyti atstumą iki taikinio, kad medžioklės procese pajėgtum būti tikslus.
Išmanyk savo medžioklės įrangą
Svarbu išmanyti savo medžioklės įrangą ir prireikus akimirksniu reaguoti. Šie veiksmai turėtų būti tokie patys, kaip ir vairuojant automobilį – reikia koncentruotis į kelią, o ne galvoti, kaip perjungti pavarą.
Treniruokis šaudyti
Treniruokis šaudykloje, o ne miške. Sausos treniruotės taip pat svarbios. Kuo daugiau treniruosiesi, tuo geriau suprasi savo klaidas. Dėl to šaudymas taps daug instinktyvesnis ir tikslesnis.
Priimk teisingą sprendimą
Medžioklėje situacijų būna įvairiausių, todėl sprendimus reikia mokėti priimti nedelsiant. Visi aptarti aspektai būtini, kad medžioklėje galėtum susikaupti ir paleisti apgalvotą, tikslų šūvį. Medžiotojo pareiga yra medžioti etiškai ir būti tikram dėl kiekvieno savo žingsnio.
