Mes, kurie ruošiamės medžioti stirniukus ir norime tyrinėti jų populiaciją, jau nuo gegužės pradžios stebime, kaip stirninai dalijasi teritorijas, kur kuriasi. Birželį jie dažniau vienas kitą gainioja, o liepą prasideda rimtos kovos.
Artėjant rujos metui, didieji stirninai stengiasi užsiimti geriausias pievas ir miškų laukymes. Jei vietos neužtenka, jie gali išsikelti kur nors kitur ir tada mes prarandame visą pavasarį stebėtą pirmūną. Kur jis išėjo ir kaip jį surasti?
Patyręs kolega Ramūnas, apie kurį jau esame rašę anksčiau, yra didelis stirninų medžioklės žinovas. Ar jo smegenys taip surėdytos, ar tai įgimtas talentas, tačiau kiekvieną kartą su juo kalbant tenka išgirsti vis naujų perliukų.
Taip atrodo stirnų subraižyti krūmai
Kaip aptikti didelį stirniną? Trys požymiai
Jei ilgą laiką stebėtas trofėjinis stirninas prieš rują pradingsta, reikia eiti ieškoti. Svarbu nepamiršti, kad kasmet jie tampa atsargesni ir apsukresni. Papasakojau Ramūnui apie vieną didelį šešiašakį, kurį klube saugojom jau trejus metus.
Pasakiau, kad šią vasarą jo dar nemačiau. „Reikia eiti ieškoti. Apeik maždaug du kvadratinius kilometrus (kaip vadovėlyje) ir dairykis nutrintų krūmų. Didieji stirninai renkasi didesnius, labiau sumedėjusius krūmus, galbūt net dygliuotus. Mažesnieji stirninai ragus trina į minkštesnius krūmus, pavyzdžiui, karklus. Ir renkasi plonesnes šakas“, – paaiškino Ramūnas.
Dar jis papasakojo, kad iškapstyta žemė taip pat gali daug ką atskleisti apie stirniną, pasižymėjusį prie krūmo ar medžio: „Kuo gilesnė ir ilgesnė duobelė, tuo didesnis stirninas ten pasižymėjęs teritoriją.“
Dar vienas didelio stirnino buvimo požymis – suraižyta žievė. Kuo ilgesni ir gilesni įbrėžimai, tuo didesni stirnino, kuris čia trynėsi, ragai. Apibendrinus išeina, kad reikia ieškoti didesnio krūmo aštriomis šakomis ar kietais, sumedėjusiais ūgliais su ilgais įbrėžimais bei įrantomis pažeista, kaip reikiant nutrinta žieve bei giliai prie jo iškapstyta žeme.
„Surasi tokį medelį, surasi ir savo stirniną. Pasirink laiką, vietą ir lauk“, – apibendrino medžiotojas.
Šis tas apie stirnas
Kad būtų išlaikyta sveika stirnų populiacija, patinų ir patelių skaičius turi būti lygus. Idealiu atveju santykis turėtų būti 1:1 ar 1:2, kad būtų išlaikytas maksimalus prieaugis. Medžiojant vien stirninus, sumažėtų tvirtų, pajėgių stirniukų, užtikrinančių naujos kartos atsiradimą.
Didžiausi stirnų jauniklių priešai yra lapės, vilkai ir lūšys. Mažus stirniukus užpulti gali ir krankliai bei usūriniai šunys, tačiau didžiausią grėsmę jiems kelia ūkinių kultūrų derliaus nuėmimas ir neprižiūrėti šunys.
Netgi tos pačios populiacijos stirnų dantų emalio atspalvis gali skirtis. Jų šypsenos gali būti tiek šviesiai, tiek ir tamsiai rudos.
Stirnų išgyvenimo galimybės labai priklauso nuo žiemą prieinamo maisto kiekio.
Palyginti su kitais kanopiniais, stirnų žemės ir miškų ūkiui keliama žala nėra reikšminga. Tačiau niekas nesutrukdys stirninui pakasyti ragus į jauną medelį.