Atlanto Luaros (Loire-Atlantique) departamente, vakarų Prancūzijoje, keliuose pelkynuose siaučia rimta paukščių botulizmo epidemija. Šiuo metu ji jau pareikalavo tūkstančių vandens paukščių gyvybių. Itin sunki situacija fiksuojama tokiose svarbiose vietovėse kaip didžiausias šalies šlapžemis – Brierės pelkynas (Marais de Brière) – bei Grand Lieu ežeras (Lac de Grand-Lieu). Šaltinis Europos medžioklės ir gamtos apsaugos federacija
Tai ne pirmas kartas, kai šis Prancūzijos regionas susiduria su tokia nelaime. 1995 metais būtent Grand Lieu ežeras tapo didžiausio kada nors užfiksuoto paukščių botulizmo protrūkio epicentru pasaulyje. Tais metais, pagal optimistiškus skaičiavimus, žuvo apie 30 tūkstančių vandens paukščių. Dabartinė situacija jau prilygsta tai istoriškai ekologinei katastrofai.
Kas yra botulizmas ir kaip jis plinta?
Ligos sukėlėjas – bakterija Clostridium botulinum, kuri šiltuose, sekliose pelkėse pradeda gaminti stiprius neurotoksinus. Šie toksinai sukelia raumenų paralyžių – paukštis tampa nejudrus, nuskęsta arba uždūsta, ypač jei tai vandens paukštis. Epidemijos epicentruose kritusių paukščių skaičius kasdien smarkiai auga.
Botulizmas paukščiams
Nors dabartinis protrūkis dar nepasiekė 1995 metų masto, jau dabar surinkta apie 2000 nugaišusių paukščių. Per vos tris valandas, padedant 50 savanorių medžiotojų ir žvejų, iš Brierės pelkės buvo surinkti 717 paukščių kūnai. Tai akivaizdžiai rodo, kaip sparčiai plinta liga.
Medžiotojai ir žvejai aktyviai įsitraukia į situacijos valdymą
Nors ši situacija tiesiogiai paliečia paukščių populiacijas, jos pasekmės veikia ir platesnes ekosistemas. Būtent medžiotojai ir žvejai pirmieji pastebi pokyčius gamtoje – ir pirmieji reaguoja. Liepos 19 dieną jie susivienijo, kad išvalytų pelkes nuo gaišenų ir sustabdytų ligos plitimą.
Visuomeninės organizacijos ir regioninės medžiotojų sąjungos siunčia aiškią žinutę – reikia veikti iš anksto ir bendromis jėgomis, kad epidemija neįgautų dar didesnio masto.
Kodėl tai vyksta ir ar tai gali pasikartoti?
Botulizmo protrūkiai formuojasi esant aukštai oro temperatūrai ir žemam vandens lygiui – būtent tokios sąlygos pastarosiomis savaitėmis susidarė Prancūzijoje. Be to, vietos medžiotojai ir aplinkosaugos aktyvistai atkreipia dėmesį į kitą problemą – dirbtinį vandens lygio mažinimą pavasarį žemės ūkio reikmėms, kuris prisidėjo prie šios krizės.
Tokioje aplinkoje Clostridium botulinum bakterijos ima sparčiai daugintis organinėse medžiagose dirvožemyje ir nugaišusių gyvūnų kūnuose. Paukščiai, kurie minta užkrėstais vabzdžiais ar vandens gyvūnais, tampa naujomis aukomis.
Kas yra paukščių botulizmas?
Paukščių botulizmas (botulisme aviaire) – mirtina liga, kuri kasmet pražudo milijonus laukinių paukščių visame pasaulyje. Tai pagrindinė migruojančių paukščių mirties priežastis. Liga pasireiškia laipsniškai stiprėjančiu raumenų paralyžiumi, kurį sukelia bakterijų gaminamas neurotoksinas, paveikiantis nervų galūnes. Skirtingai nei paukščių gripas, liga neplinta oru – bet pakanka vienos užkrėstos gaišenos, kad per vabzdžius, žuvis ir kitus gyvūnus susidarytų mirtina maisto grandinė, ir infekcija tęstųsi.
Ko galime pasimokyti Lietuvoje?
Nors šiuo metu Lietuvoje tokie protrūkiai neregistruoti, karštos vasaros ir seklūs vandenys (pvz., Daugpilio pievos palei Daugavą ar Lūšio šlapžemės) gali sudaryti panašias rizikas. Vandens paukščių medžiotojai, ornitologai ir žvejai turi būti informuoti apie botulizmo požymius – paralyžiuoti ar vangūs paukščiai, kurie plūduriuoja vandens paviršiuje, negali pakilti skristi ar be priežasties skęsta.
Istoriniai paukščių botulizmo protrūkiai Europoje
Paukščių botulizmas nėra naujas reiškinys Europoje – per pastaruosius dešimtmečius jis įvairaus masto pasikartojo daugelyje šalių. Be 1995 metų katastrofos Prancūzijoje, reikšmingi protrūkiai buvo registruoti Vokietijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Pavyzdžiui, 2001 metais Nyderlandų Oostvaardersplassen rezervate botulizmas nusinešė daugiau nei 20 tūkstančių paukščių gyvybių. Vokietijoje botulizmo atvejai dažniausiai siejami su sausros periodais ir žemu vandens lygiu pelkėse bei upėse. Šie kartotiniai protrūkiai rodo, kad tai pasikartojantis reiškinys, kurį būtina sistemingai stebėti ir laiku reaguoti, ypač keičiantis klimatui.
Ar paukščių botulizmas pavojingas žmonėms?
Paukščių botulizmo sukėlėjas – Clostridium botulinum bakterija – gali būti pavojinga ir žmonėms, tačiau natūraliose sąlygose tai pasitaiko itin retai. Didžiausias pavojus kyla, jei žmogus suvartoja netinkamai apdorotą maistą (pvz., konservus ar rūkyta mėsą), kuriame išsivystė bakterijos sporos ir pradėjo gaminti toksiną. Tačiau kontaktas su užkrėstais paukščiais ar jų gaišenomis įprastai nepavojingas, jei laikomasi elementarių higienos taisyklių. Visgi žmonėms, kurie renka ar tvarko nugaišusius paukščius, patariama dėvėti apsaugines pirštines, vengti tiesioginio sąlyčio su kūnais bei kruopščiai plauti rankas po kontakto. Botulizmo toksinas – vienas stipriausių gamtoje žinomų nuodų, todėl atsargumas yra būtinas net ir neplintant šiai ligai tarp žmonių.
Paukščių botulizmo epidemija Atlanto Luaros regione – ne tik Prancūzijos problema. Tai aiškus signalas visoms šalims, kuriose šlapžemės ir vandens paukščiai yra svarbi gamtinės aplinkos dalis. Medžiotojų ir žvejų bendruomenė dar kartą įrodo, kad praktinė patirtis, veiksmai ir bendradarbiavimas yra būtini ne tik gamtos valdyme, bet ir jos apsaugoje krizių akivaizdoje.
Lokys nužudo visus šeimos vilkiukus, o elniai ieško prieglobsčio šalia žmonių. Miško naujienos #9
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
