
Valstybės sienos apsaugos tarnyba praneša, kad Kapčiamiesčio užkardos pasieniečiai užfiksavo neįprastą vaizdą – per Nemuną, kuris šioje vietoje žymi Lietuvos ir Baltarusijos sieną, naktį įplaukė meška.
Trečiadienio vakarą, apie 23 valandą, pareigūnai, stebėdami sieną vaizdo kameromis ties Druskininkų savivaldybės Gerdašių kaimu, pastebėjo, kaip meška iš Baltarusijos pusės įbrido į upę ir pradėjo plaukti per Nemuną. Įveikusi daugiau nei 50 metrų pločio upės ruožą ir kirtusi valstybės sieną, meška pasiekė Lietuvos krantą, greitai perbėgo žolėtą pakrantę ir pasislėpė netoliese augančiame miške.
Primename, kad nuo vietos, kur Nemunas įteka į Lietuvą, apie 17 kilometrų šia upe eina siena tarp Lietuvos ir Baltarusijos.
Pastaruoju metu pasieniečiai jau ne kartą yra fiksavę meškas įvairiuose Lietuvos rajonuose – Varėnos, Švenčionių ir Vilniaus apylinkėse.
8 lokiai vienoje vietoje, bebras prieš vilkų gaują ir miško mūšiai. Miško naujienos“ #6
Kodėl meškos migruoja į Lietuvą?
Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau stebimi rudojo lokio (Ursus arctos) apsilankymai. Šie gyvūnai – itin plačiai paplitusi rūšis, kurios natūralus arealas driekiasi nuo Skandinavijos, per Baltarusiją, Ukrainą, Karpatus iki pat Rusijos ir Vidurinės Azijos.
Lietuvoje meškos ilgą laiką buvo retos, tačiau šiuo metu jų apsilankymai tampa vis dažnesni. Pagrindinės šio reiškinio priežastys:
Populiacijos augimas kaimyninėse šalyse, ypač Baltarusijoje, kurioje meškos turi palankias sąlygas daugintis;
Tinkamų buveinių ieškojimas – tankūs Lietuvos miškai, mažas žmonių tankumas tam tikruose regionuose ir pakankamas maisto kiekis vilioja plėšrūnus ieškoti naujų teritorijų;
Natūrali dispersija, ypač jauniems patinams, kurie palieka motinos teritoriją ir keliauja tolyn, ieškodami savo gyvenamosios vietos;
Klimato pokyčiai, švelnesnės žiemos ir bendras aplinkos kitimas gali skatinti gyvūnus plėsti savo arealą į naujas zonas.
Partnerio paieška – poravimosi sezono metu (pavasarį ir vasaros pradžioje) meškos dažnai nukeliauja dešimtis ar net šimtus kilometrų, ieškodamos patelių;
Kur pranešti apie pastebėtas meškas?
Kiekvienas pastebėtas meškos atvejis yra svarbus mokslininkams ir gamtos apsaugos specialistams. Norėdami prisidėti prie rudojo lokio stebėjimų Lietuvoje, gyventojai ir medžiotojai kviečiami registruoti tokius atvejus:
Valstybinio gyvūnijos monitoringo sistemoje – Biomon.lt
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos interaktyvioje žemėlapių platformoje – joje fiksuojami tiek meškų stebėjimai, tiek pėdsakai ar kita veiklos požymiai.
Registruodami stebėjimus, padedate mokslininkams geriau suprasti šių plėšrūnų paplitimą, elgseną ir galimą grėsmę ar reikalingus saugumo veiksmus žmonėms bei ūkininkams.
Lokiai Lietuvoje stebimi vis dažniau
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) interaktyvioje stebėjimų žemėlapių platformoje jau užregistruoti 23 pranešimai apie meškų pastebėjimus įvairiuose šalies regionuose. Šie duomenys rodo aiškią tendenciją – rudojo lokio apsilankymai Lietuvoje nebėra atsitiktiniai ar reti.
Pranešimų geografija apima tiek pietinius pasienio rajonus, kaip Varėnos ar Šalčininkų, tiek centrinę ir net šiaurės rytinę šalies dalį. Tai leidžia manyti, kad meškos ne tik kerta sieną, bet ir tyrinėja vis didesnę Lietuvos teritoriją, galimai ieškodamos tinkamų vietų apsistoti.
Šie stebėjimai tampa svarbia informacija biologams, gamtosaugos specialistams ir medžiotojų bendruomenei, siekiant suprasti plėšrūnų judėjimo tendencijas bei įvertinti jų poveikį ekosistemai ir žmonių saugumui.

Naujausias žurnalo numeris jau čia!

!PRENUMERUOKITE žurnalą!
