Prieš kurį laiką redakcija gavo vieno medžiotojo siųstą vaizdo įrašą, kuriame matyti ant kelio nutrenktas briedis. Gyvūnas gulėjo magistralinio kelio griovyje. Dar gyvas jis sunkiai alsavo, stengėsi atsistoti, bet negalėjo, nes kojos buvo sulaužytos. Gyvūnas kenčia skausmą ir didelį stresą, bet medžiotojas neturi teisės nedelsdamas nutraukti jo kančių, nes įstatymo ir taisyklių reikalavimai per sudėtingi, jiems įgyvendinti reikia daug laiko, o atsakingų tarnybų atstovai dažnai tyčia ar netyčia vilkina procesą.
„Kodėl turiu sulaukti kažkokio pareigūno leidimo, jeigu gyvūnas man prieš akis patiria siaubingą skausmą ir kančias? Ar aš negaliu iškart jų nutraukti ir tada sutvarkyti visų formalumų? Tai nenormalu. Be to, automobilių susidūrimai su miško gyvūnais dažniausiai įvyksta naktį, kai Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai ne visada atsako arba delsia išduoti leidimą dėl tik jiems žinomų priežasčių. Manau, kad šią procedūrą reikia supaprastinti. Ne biurokratija čia svarbiausia, o gyvūno kančia. Ji negali priklausyti nuo įstaigų baimės dėl medžioklės išteklių saugumo ir galimų pažeidimų, kai koks nors medžiotojas norės pasisavinti nutrenktą žvėrį ar sumedžios sveiką, teisindamasis tuo, kad tas buvo sužeistas. Jeigu norite įsitikinti, ar neįvyko pažeidimas, skirkite ekspertizę, bet neverskite sąžiningų medžiotojų žiūrėti, kaip avarijoje nukentėjęs gyvūnas kankinasi pakelėje!“ – tokį emocionalų laišką atsiuntė medžiotojas, patekęs į šią nelaimingą situaciją.
Žiūrėkite YOUTUBE kanalą “Žurnalas Medžioklė”!
Šimtai stambių ir smulkių gyvūnų žūva mūsų keliuose. Deja, tokia yra civilizuoto pasaulio realybė. Galbūt išradus antigravitacinius įrenginius ši problema išsispręs, bet kol kas turime gyventi su eismo įvykių neišvengiamybe ir stengtis mažinti jų pasekmes.
Vienas aštriausių šios srities klausimų yra gyvūno kančių nutraukimas, jam susidūrus su transporto priemonėmis. Žvėrį nutrenkęs žmogus turi prisiminti, kad veiksmus tokiose situacijose reglamentuoja Kelių eismo taisyklių XXIX skyrius (Eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui) ir Medžioklės taisyklės.
Transporto priemonei susidūrus su gyvūnu, reikėtų skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112 ir klausyti operatoriaus nurodymų. Jeigu į įvykio vietą atvyks policijos pareigūnai, būtina vykdyti jų nurodymus.
Nugaišusiu ar sužeistu laukiniu gyvūnu paprastai pasirūpina į įvykio vietą pagal prižiūrimą teritoriją atvykę medžiotojų būrelio atstovai.
„Manau, ant kelio sužeistų gyvūnų kančių nutraukimas gali būti supaprastintas ir pagreitintas. Jeigu greitai negali atvykti medžioklės plotų vieneto naudotojo medžiotojas, tai galėtų atlikti ginkluotas policijos ar kitas pareigūnas.
Politikai neleido naudoti iečių ir lankų, nes jie neįsivaizduoja, kiek siekia gulinčio sužeisto besispardančio briedžio kojos, kurios vienu smūgiu nukerta 10 cm storio berželį. O galėtų atvykti medžiotojas, tuo metu negalintis naudoti ar neturintis šaunamojo ginklo, ir tinkamo ilgio durklu ar ietimi, gal lanku, užbaigti gyvūno kančias. Bet politikai visai Lietuvai ir visoms situacijoms taiko patirtį, kurią jie asmeniškai turėjo, niekas nenori klausytis praktikų rekomendacijų. Tad tegu vargšai žvėrys, eismo įvykių aukos ir kaltininkai kankinasi žioplių miniai stebint“, – sakė Lietuvos medžiotojų draugijos vadovas Gediminas Vaitiekūnas.
Siūlymas leisti medžioklėje naudoti durklus ir ietis eismo įvykyje sužeistų gyvūnų kančioms nutraukti girdėtas jau anksčiau. „Paprastas medžioklinis peilis ne visada yra pakankamai efektyvus, ypač kalbant apie stambiuosius gyvūnus. Todėl Lietuvos medžiotojų organizacijos pasiūlė įrašyti šiuos medžioklinius įrankius į taisykles. Deja, kol kas ši iniciatyva nerado paramos valdžios koridoriuose“, – nurodo medžiotojai.
Panašiai ir su eismo įvykyje nukentėjusio gyvūno kančių nutraukimo klausimu. Apie tai kalba medžiotojai, o gyvūnų teisių gynėjai tyli, valdžios įstaigos ignoruoja. Atrodo, didžiausi valdžios nuogąstavimai susiję su pažeidimų, sąmoningo užpuolimo atvejų, nepagrįsto sumedžiojimo ar nutrenkto gyvūno pasisavinimo galimybių mažinimu.
Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis teigia, kad, jeigu eismo įvykyje dalyvauja ar į jį atvyksta medžiotojas, jo pareiga yra kuo greičiau nutraukti gyvūno kančias. „Visa procedūra yra Medžioklės taisyklių 15.3, 15.3.1–15.3.4 papunkčiuose“, – priminė jis.
Iš Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių
15.3. medžioklės plotų naudotojai, norėdami nutraukti sužeisto, sužaloto arba akivaizdžiai sergančio medžiojamojo gyvūno, kuriam nustatytas jo medžiojimo terminas, ne šio termino metu, arba medžiojamojo gyvūno, kuriam nenustatytas jo medžiojimo terminas, kančias, turi teisę bet kuriuo metu sumedžioti šį medžiojamąjį gyvūną laikydamiesi šių reikalavimų:
15.3.1. medžioklės plotų naudotojas apie sužeisto, sužaloto arba akivaizdžiai sergančio medžiojamojo gyvūno sumedžiojimą nedelsiant pažymi antrojoje medžioklės lapo pusėje, vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuoja gyvūno sužeidimo, sužalojimo ar ligos požymius ir telefonu 8 (5) 273 2995 informuoja AAD Pranešimų priėmimo skyrių, kuris šią informaciją nedelsdamas perduoda toje teritorijoje gyvūnijos išteklių naudojimo kontrolę vykdančiam AAD pareigūnui, o jo nedarbo metu – AAD būdraujančiam pareigūnui (toliau – pareigūnas);
15.3.2. pareigūnas, gavęs informaciją apie sužeisto, sužaloto arba akivaizdžiai sergančio medžiojamojo gyvūno sumedžiojimą, ne vėliau kaip per 1 valandą telefonu apklausia medžioklės plotų naudotoją apie įvykio aplinkybes ir suteikia leidimą doroti sumedžiotą gyvūną arba praneša apie būtinybę atidėti dorojimą laikotarpiui, kuris negali būti ilgesnis kaip 4 val. Pareigūnas gali prašyti medžioklės plotų naudotojo elektroninėmis priemonėmis jam atsiųsti vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuotus gyvūno sužalojimo ar ligos požymius;
15.3.3. gavęs pareigūno leidimą doroti sumedžiotą gyvūną, medžioklės plotų naudotojas turi teisę pradėti doroti sumedžiotą gyvūną laikydamasis Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 485/550 „Dėl Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų patvirtinimo“ (toliau ‒ Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimai). Gavęs pareigūno nurodymą dorojimą atidėti, medžioklės plotų naudotojas sumedžiotą gyvūną nugabena į medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelę ar medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo patalpą, kur jis laikomas, kol pareigūnas savarankiškai arba kartu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinio padalinio atstovu ne vėliau kaip per nustatytą dorojimo atidėjimo terminą apžiūrės sumedžiotą gyvūną ir, surašę laisvos formos aktą, patvirtins sumedžiojimo pagrįstumą. Jeigu per nustatytą dorojimo atidėjimo laiką pareigūnas neatvyks apžiūrėti sumedžioto gyvūno, medžioklės plotų naudotojas turi teisę pradėti doroti sumedžiotą gyvūną;
15.3.4. sumedžiojęs sužeistą, sužalotą arba akivaizdžiai sergantį medžiojamąjį gyvūną, kuriam nenustatytas leistinas jo medžiojimo terminas, medžioklės plotų naudotojas apie tai nedelsiant pažymi antrojoje medžioklės lapo pusėje, užpildo atitinkamą aktą (2 priedas) ir telefonu 8 (5) 273 2995 informuoja AAD Pranešimų priėmimo skyrių. Jeigu pareigūnas atvyksta apžiūrėti ir įvertinti gyvūno sumedžiojimo pagrįstumo pagal Medžioklės taisyklių 15.3.3 papunktį, medžioklės plotų naudotojas jam pateikia surašytą aktą (2 priedas), kurį pareigūnas vertina ir priima sprendimą dėl gyvūno sumedžiojimo pagrįstumo. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną AAD informuoja mokslo įstaigas, atliekančias laukinių gyvūnų tyrimus, ir pateikusias atitinkamus išankstinius prašymus dėl tokių gyvūnų ar jų dalių tyrimams gavimo, ir pasiūlo šiuos gyvūnus ar jų dalis panaudoti mokslo tyrimams. Jei mokslo įstaigos atsisako paimti gyvūną ar jo dalis tyrimams, AAD informuoja medžioklės plotų naudotoją, kad medžioklės plotų naudotojas gali naudoti šį gyvūną ar jo dalis savo reikmėms. Jeigu medžioklės plotų naudotojas ketina tokį gyvūną ar jo dalis naudoti savo reikmėms, o pareigūnas nebuvo atvykęs apžiūrėti ir įvertinti gyvūno sumedžiojimo pagrįstumo pagal Medžioklės taisyklių 15.3.3 papunktį, medžioklės plotų naudotojas privalo surašytą aktą (2 priedas) artimiausią darbo dieną pristatyti pareigūnui, kuris vertina gautą informaciją ir priima sprendimą dėl gyvūno sumedžiojimo pagrįstumo. Aktą medžioklės plotų naudotojas saugo ir naudoja kaip gyvūno teisėtą paėmimą iš gamtos įrodantį dokumentą.
Deja, gyvūnų gerovė čia yra mažiausiai svarbus veiksnys. Tokia situacija nepatenkintos medžiotojų organizacijos ir medžiotojai kviečia Vyriausybę peržiūrėti šią tvarką, leidžiant įvykio vietoje esančiam ar į ją iškviestam medžiotojui iš pradžių nutraukti gyvūno kančias ir tik tada pranešti valdžios įstaigoms. Galima reikalauti nedelsiant pranešti, siųsti koordinates, nuotraukas, bet ne ilginti gyvūno kančias dėl biurokratijos.
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose!
