Avių augintojas Žilvinas: „Kaskart jaučiuosi patekęs į žudynių vietą“

Avių augintojas Žilvinas: „Kaskart jaučiuosi patekęs į žudynių vietą“ Įsivaizduokite, ateinate į darbą ir patenkate į…skerdynių vietą. Aplink ištampyti kūnai, jų dalys, pilna kraujo, išlikę gyvieji – sužeisti ir per plauką likę gyvi – su siaubu buriasi kuo toliau nuo kraujo klanų. Sakysite, tai nuobodaus siaubo filmo scenarijus? Deja, tai realybė, su kuria net po kelis kartus per metus susiduria avių augintojai, rašoma pranešime spaudai.

Kasmet vilkai papjauna daugiau kaip 1400 avių. Kaip sako avis Anykščių rajone auginantis Žilvinas Augustinavičius, pinigai niekada nepadengs to siaubo ir skausmo, tenkančio ūkininkų šeimoms, kurių puoselėtus gyvūnus vilkai dažniausiai papjauna net ne dėl maisto stygiaus, o tiesiog norėdami pasismaginti. Ne siaubo filmas, o realybė Vos prieš savaitę, naktį iš sekmadienio į pirmadienį, Žilvino Augustinavičiaus ūkio ganykloje vilkai papjovė 15 avių, dar kelios buvo sužeistos, iki šiol neaišku ar pastarosios išgyvens. Kaip sako ūkininkas, situaciją iš pat ryto aptiko ilgametė ūkio darbuotoja. Vilkų išpuolis šiame ūkyje įvyko ne pirmą kartą. „Prie to neįmanoma priprasti. Kaskart išgyvename šoką. Galite įsivaizduoti, ką reiškia rasti tokį vaizdą? Tvarkyti tuos apdraskytus gyvūnų likučius, tvarstyti išlikusių gyvųjų žaizdas? Ir tuo pat metu turi nepamiršti visų biurokratinių procedūrų, kad bent materialiniai nuostoliai būtų padengti“, – skaudžia patirtimi dalinasi ūkininkas.

Ž.Augustinavičius pabrėžia, kad net ir pasitelkus apsaugos priemones, kaip elektrinius piemenis ar aviganius šunis, vilkai randa būdų, kaip prasiveržti į ganyklas. Pastarojo atveju ūkyje buvo naudojamas elektrinis piemuo, tačiau jis nesulaikė vilkų nuo mirtino išpuolio.

Moralinė žala ir ilgalaikiai nuostoliai Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vilkų išpuoliai prieš ūkinius gyvūnus išlieka opia problema. Remiantis LR Aplinkos ministerijos duomenimis, vilkų daroma žala kasmet didėja tiek pagal atakų skaičių, tiek pagal papjautų gyvūnų skaičių (daugiausia nukenčia avys), o augančios kompensacijų sumos rodo, kad ūkininkų patirti nuostoliai didėja.

Nuo 2019 m. oficialiai užfiksuota 2 538 vilkų išpuoliai, kurių metu papjauti 6 322 ūkiniai gyvūnai. Visa tai valstybei kainavo per 1, 2mln. Eur – tiek per pastaruosius metus buvo išmokėta kompensacijų. Vien per 2023 m. fiksuota 416 vilkų žalos atvejų, panašus skaičius buvo fiksuotas ir 2019 m. – apie 500. Taigi didėjant vilkų skaičiui, natūraliai didėja ir susidūrimų su žmonėmis ir jų ūkiais tikimybė, o vilkai gali adaptuotis prie gyvenimo šalia žmonių ir dažniau lankytis ūkiuose.

„Matome tik oficialius Aplinkos ministerijos pateiktus vilkų daromos žalos duomenis, kai dėl žalos atlyginimo kreipiasi ūkinių gyvūnų laikytojai, kurie gauna kompensaciją už patirtą žalą. Tačiau neabejotinai esama dar tiek pat atvejų, kai dėl žalos nesikreipiama, ar kreipiamasi per vėlai, netinkamai. Taigi problemos mastas tikrai reikšmingas“, – pasakoja G.Kisielienė.

Pasak jos, ūkininkai ne tik praranda ūkinius gyvūnus, bet ir susiduria su moraline žala, kurios negalima tiesiog pamatuoti pinigais – vilkų išpuoliai neapsiriboja tik materialiniais nuostoliais. „Tokie išpuoliai ne tik neskatina ūkininkavimo Lietuvoje, tačiau priverčia susimąstyti, kiek pagarbos ir palaikymo ūkininkas turi iš visuomenės, ministerijų ir pačios Europos Sąjungos. Kiekvieną kartą, kai vilkai papjauna ėriavedę, ūkininkai patiria ne vienkartinę žalą. Tikrai yra ne vienas avių augintojas, norintis plėstis bei auginti daugiau avių, tačiau patirtos vilkų atakos yra tiesioginis stabdis ūkio plėtrai. Tai yra ilgalaikė žala, kuri gali lemti bandos mažėjimą ir netgi ūkininkavimo ateities grėsmę“, – sako G.Kisielienė. Jos teigimu, vilkai ne tik tiesiogiai paveikia ūkinių gyvūnų populiaciją, bet ir sukelia rimtų emocinių iššūkių ūkininkams. „Žinojimas, kad tavo pastangos, investuotas laikas ir rūpestis gali būti sunaikinti per vieną naktį palieka gilius emocinius randus“, – teigia ji. Skaitykite daugiau

Musių lervų vystymosi stadijos gali padėti aptikti brakonieriavimą

!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!

!PRENUMERUOKITE žurnalą Medžioklė 2025 metams!