Šaltinis čia
Lietuvos miškuose daugėjant medžiojamų žvėrių, Aplinkos ministerija siūlo griežtinti atsakomybę tiek medžiotojams, tiek miškų savininkams. Vieni raginami aktyviau reguliuoti žvėrių populiacijas, ypač ten, kur padaroma didelė žala jaunuolynams, kiti – labiau rūpintis savo miškų apsauga.
„Medžiotojai turi aktyviau reguliuoti medžiojamųjų gyvūnų populiaciją, ypač ten, kur padaroma didžiausia žala, o savininkai – uoliau rūpintis savo miškais“, – BNS sakė Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas Zbignevas Glazko.
Pasak jo, problema tampa vis opesnė, nes kai kuriuose miškuose gyvūnų tankumas jau viršija optimalias ribas. Dažniausiai žalą daro taurieji elniai ir briedžiai. Be to, medžiotojai, norėdami turėti kuo daugiau žvėrių savo plotuose, papildomai juos šeria.
Ministerija siūlo, kad nustatant žvėrių padarytą žalą miškui, būtų vertinamas ne tik želdinių pažeidimas konkrečiais metais, bet ir ilgalaikis poveikis – per visą medžių augimo laikotarpį.
„Kad nebūtų taip, kad savininkas mato, jog žvėrys graužia ar laupo žievę, bet nieko nepraneša, o kai želdiniai visiškai sunaikinami – reikalauja kompensacijos“, – aiškina Z. Glazko.
Anot jo, dauguma privačių miškų valdomų plotų nėra dideli – vidutiniškai apie 2,5 hektaro, tad savininkai gali ir turėtų stebėti žvėrių daromą žalą. „Gyvūnai dažniausiai pažeidžia jaunuolynus – graužia viršūnes, laupo žievę. O brandžiuose miškuose tokios žalos beveik nebūna.“
Kai kuriais atvejais žvėrys per kelis metus visiškai sunaikino jaunuolynus, todėl juos reikėjo atsodinti. Dėl to siūloma neatlyginti žalos, jei, pavyzdžiui, želdiniai nebuvo apsaugoti repelentais ar aptverti, jei savininkas uždraudė medžioklę, ar jei apie žalą nebuvo laiku pranešta seniūnijai ar medžiotojų būreliui.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys, buvęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad siūlomi pakeitimai nustato didesnę atsakomybę abiem pusėms: „Įpareigoja medžiotojus reguliuoti žvėrių kiekį. Jei savininkas pats nesiima apsaugos priemonių arba draudžia medžioklę savo miške – kompensacijos jam neturėtų priklausyti.“
Tuo metu Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika tokius pokyčius vadina žingsniu į priekį: „Miškui padaromą žalą lengviausia įvertinti. Ateityje turėsime spręsti ir pasėlių nuostolių klausimą – ten žala kartais dar didesnė.“
Pagal galiojančią tvarką, žvėrių padarytą žalą miškų savininkams dažniausiai atlygina medžiotojai.
Aplinkos ministerijos duomenimis, nuo 2005 m. iki 2024 m. pabaigos briedžių populiacija Lietuvoje padidėjo daugiau nei penkis kartus – nuo 4 tūkst. iki 21 tūkst., stirnų – nuo 80 tūkst. iki 162 tūkst., tauriųjų elnių – nuo 12 tūkst. iki maždaug 100 tūkst. Danielių 2016 m. miškuose buvo apie 3 tūkst., dabar jų – apie 13 tūkst. O šernų 2024 m. pabaigoje suskaičiuota apie 30 tūkst.
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
