Lietuvoje meškų skaičius auga pakankamai sparčiai, ir per nepilną dešimtmetį turime išmokti gyventi su nauja realybe. Mūsų miškuose yra meškų, jų daugėja, ir turime išmokti su jomis sugyventi ramiai. Meškos vis dažniau pasirodo ir gyvenvietėse, ir to jau nebegalima ignoruoti.
Kitose Europos šalyse, kur meškų yra daug ir jų medžioklės praktiškai nevyksta, konfliktų su žmogumi netrūksta, įskaitant ir išpuolius (taip pat ir mirtinus) prieš žmogų. Atsižvelgiant į tai, kad Latvijoje šiuo metu oficialiai yra 150 meškų, Lietuvoje – gerokai mažiau, apie medžioklę dar negalime kalbėti, tačiau jų buvimas yra realus. Estijoje, pavyzdžiui, yra daugiau nei 1000 meškų, vyksta labai ribota medžioklė, kurią anti-medžiotojai nuolat bando ginčyti, o konfliktų su žmogumi – minimaliai. Iki situacijos Estijoje mums dar toli, todėl teks mokytis sugyventi!
Pas mus tiesioginiai kontaktai su meška, laimei, vis dar labai reti, taip pat nėra ir išpuolių su realiais nukentėjusiais. Kol kas! Tačiau meškų buvimas tampa vis reguliariau pastebimas, todėl daugėja ir klausimų apie saugumą. Todėl nusprendėme šią temą aptarti pokalbio forma su žmogumi, kuris daugelį metų gyveno ir medžiojo regionuose, kur susidūrimai su didžiaisiais plėšrūnais yra kasdienybė – Aliaskoje. Koks praktinis požiūris į šią temą iš patyrusio medžiotojo perspektyvos. Kas geriau – trumpavamzdis ginklas ar pipirinės dujos.
Žinoma, kur Lietuvoje nuolat gyvena lokys. Jau ketvirtas pranešimas šį pavasarį
Didžiausia klaida – manyti, kad pistoletas yra sprendimas
Redakcija: Pradėkime be užuolankų – ar trumpavamzdis ginklas apskritai yra patikimas apsisaugant nuo meškos? Ar Lietuvos sąlygomis pistoletą galima naudoti savigynai, jei puola meška?
Medžiotojas: Ne. Ir jei kas nors teigia priešingai, jis arba ten niekada nebuvo, arba klaidina. Meška yra milžiniška, labai greita ir nepaprastai ištverminga. Pistoletas meškos nesustabdys. Tai yra paskutinė galimybė, kuri gali suteikti kelias sekundes, o ne garantiją. Trumpavamzdžiu ginklu mešką galima nužudyti, bet gynybos tikslas yra kitas – iš karto sustabdyti puolimą, kad būtų galima atsitraukti, atlikti kitą šūvį arba priversti gyvūną pakeisti puolimo kryptį.
Geriau kažkas nei nieko
Redakcija: Lietuvoje taip pat dažnai girdima nuomonė, kad pistoletas prieš mešką yra bevertis.
Medžiotojas: Taip sako žmonės, kurie niekada nestovėjo prieš gyvūną, sveriantį daugiau nei 300 kilogramų. Taip, pistoletas nėra idealus. Bet blogas pasirinkimas vis tiek yra geriau nei jokio pasirinkimo. Aliaskoje yra dokumentuotų atvejų, kai žmonės išgyveno būtent dėl trumpavamzdžio ginklo.
Revolveris ar pusiau automatinis pistoletas?
Redakcija: Ką pats nešiojai?
Medžiotojas: Ilgą laiką – revolverį, lengvą .44 Magnum. Nešioti buvo patogu, šaudyti – sunku. Milžiniškas atatrankos smūgis, lėti pakartotiniai šūviai. Streso metu reikia būti labai sąžiningam sau – ką tu iš tikrųjų sugebi kontroliuoti. Vėliau perėjau prie pusiau automatinio pistoleto 10 mm Auto kalibre. Skirtumas buvo esminis – greitesnis šaudymas, didesnė talpa, geresnė kontrolė. Ir svarbiausia – galimybė pataikyti daugiau nei vieną kartą.
Redakcija: Vadinasi, revolveris – praeitis?
Medžiotojas: Ne. Revolveris paprastas kaip kūjis. Nėra saugiklių, nėra spynos. Jei šovinys nesuveikia, spausk gaiduką dar kartą. Streso metu tai yra milžiniškas privalumas. Ypač prasmingas yra .357 Magnum su septynių šovinių būgneliu. Lengviau kontroliuojamas nei .44 Magnum, bet su pakankama galia. Daugeliui žmonių tai yra realistiškesnis pasirinkimas.
Galia ar šovinių skaičius?
Redakcija: Kas svarbiau?
Medžiotojas: Abu. Viena kulka stebuklų nedaro. Meška gali tęsti puolimą net ir po mirtino sužalojimo. Todėl gebėjimas greitai ir tiksliai šaudyti yra svarbesnis už teorinę galią. Todėl pistoletai dažnai turi pranašumą – daugiau šūvių, mažesnė atatranka. Revolveris savo ruožtu laimi mechaniniu patikimumu.
Redakcija: Kokie šaudmenys tinkami?
Medžiotojas: Pamirškite ekspansyvias kulkas. Čia reikalinga gili penetracija – kaulas, raumuo, stora oda. Kulka turi eiti tiesiai, nedeformuodamasi. Aš naudojau kietą šviną – sunkų, lėtesnį, bet su labai geromis pramušimo savybėmis, arba monolitines varines kulkas su frezuotu galu, kurios formuoja žaizdos kanalą be deformacijos. Abi veikia. Lemiamas dalykas – ar tu jas išbandei ir ar sugebi tiksliai panaudoti.
Redakcija: Oficialiai dažnai sakoma, kad pipirinės dujos geriau nei ginklas.
Medžiotojas: Tai tik pusė tiesos. Pipirinės dujos veikia tik tam tikromis sąlygomis – tinkamas vėjas, atstumas, reakcijos laikas. Esant stipriam vėjui jos gali būti bevertės. Naktį ar palapinėje – tuo labiau. Aš visada nešioju abu. Pipirines dujas kaip pirmą pasirinkimą, ginklą – kaip paskutinį.
Redakcija: Ką, remdamasis šia patirtimi, pasakytum žmonėms Europoje?
Medžiotojas: Treniruokitės. Galvokite. Nepervertinkite technikos. Didžiausia klaida yra panika. Niekada nebėkite. Nelipkite į medį. Meška yra greitesnė ir geresnė laipiotoja. Atsitraukite ramiai, suvokite aplinką, o jei nešiojatės ginklą, turite sugebėti juo naudotis streso sąlygomis.
Aliaskos patirties negalima mechaniškai perkelti į Lietuvą, vien jau todėl, kad pas mus skiriasi teisinis reguliavimas. Tačiau fizika, biologija ir žmogaus reakcijos stresinėje situacijoje visur yra vienodos. Trumpavamzdis ginklas nėra meškų klausimo sprendimas – tai paskutinė saugumo atsarga, kai visa kita jau nepavyko. Todėl apie šią temą verta kalbėti ramiai, be emocijų ir be iliuzijų. Didelę reikšmę turi ir treniruotės – gebėjimas greitai panaudoti trumpavamzdį ginklą, kai šaudykloje praktiškai reikia mokytis šaudyti į greitai judantį taikinį labai arti. Dažnai situacijos gali būti tokios, kad meškos puolimo atveju žmogus pistoleto net nespės išsitraukti. Taip pat reikia treniruotis naudoti pipirines dujas – regionuose, kur meškų populiacija didelė, nėra prasmės pipirinių dujų laikyti kuprinėje, balionėlis turi būti po ranka – prie diržo, prie kuprinės diržo. Tačiau ir jas reikia mokytis naudoti stresinėse situacijose. Balionėlis taip pat yra geras sprendimas situacijoje, kai iš tolo matai mešką – jį galima panaudoti iš anksto, kad mešką atbaidytum, nelaukdamas puolimo. Vis dėlto, taip – visada reikia stebėti vėjo kryptį, kad dujos nepapūstų į veidą.
Kalbant apie pistoleto ar šaunamojo ginklo panaudojimą gynybai, pasekmės medžiotojui gali būti labai sunkios – bent jau tyrimo laikotarpiu bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir, tikėtina, ginklai bus paimti. Vėliau medžiotojui reikės įrodyti, kad iš tiesų nebuvo jokios kitos alternatyvos kaip šauti į mešką. Todėl šiuo požiūriu pipirinės dujos bus daug saugesnis sprendimas. Taip pat, jei meška pradeda bėgti tiesiai į tave, galima šauti ir į orą. Taip kaimyninėje Latvijoje varyminių medžioklių metu, kai meška bėgo medžiotojo kryptimi, šūvis į orą padėjo pakeisti jos bėgimo kryptį.
Taip, akivaizdu, kad mūsų teisės aktai ir įstatymų leidėjai nėra tokie lankstūs, kad galėtų pakankamai greitai prisitaikyti prie realios situacijos. Greičiausiai pataisos ar pokyčiai atsiras tik tada, kai įvyks realus išpuolis su sunkiomis pasekmėmis – deja. Todėl vis dėlto geriau vengti šūvių meškos kryptimi. Alternatyvos yra – šūvis į orą arba pipirinės dujos.
Pipirinės dujos yra pakankamai veiksminga priemonė apsisaugoti nuo meškos užpuolimo. Tai nėra 100 % veiksminga – viskas priklauso nuo aplinkybių, tačiau tai svarbi priemonė pavojingose situacijose. Tai siūlo Outdoorexperts.lv.
Šunų voljeras #5 Pirmą kartą Lietuvoje įvyko Nome-B lygio retriverių darbo bandymai
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
