2026 metų paukščiu paskelbta drýžgalvė kryklė (Anas querquedula). Tai nedidelė, tačiau išskirtinės išvaizdos antinių šeimos rūšis, kuri Lietuvoje sutinkama tik šiltuoju metų laikotarpiu. Šis pasirinkimas atkreipia dėmesį į nykstančias šlapžemių buveines ir jų svarbą paukščių įvairovei.
Drýžgalvė kryklė išsiskiria elegantišku siluetu ir ypač ryškiu patino galvos piešiniu. Per akį einanti šviesi juosta aiškiai kontrastuoja su tamsesniu fonu ir yra vienas lengviausiai atpažįstamų šios rūšies bruožų. Patelės kur kas kuklesnės, geriau maskuojasi aplinkoje, tačiau jų buvimas ne mažiau svarbus rūšies išlikimui.
Tai migracinis paukštis. Lietuvoje jis pasirodo pavasarį, dažniausiai balandžio mėnesį, o rudenį išskrenda į žiemojimo vietas Afrikoje. Perėjimui renkasi seklius vandens telkinius, užpelkėjusias pievas, nendrynus ir užliejamas teritorijas. Tokios vietos pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai nyksta dėl melioracijos, intensyvaus ūkininkavimo ir kraštovaizdžio pokyčių.
Drýžgalvės kryklės mityba įvairi. Ji lesa vandens augalus, sėklas, taip pat smulkius bestuburius. Dėl šios priežasties šiai rūšiai ypač svarbi vandens telkinių ekologinė būklė. Užteršti ar išdžiūvę plotai tiesiogiai veikia jos išlikimo galimybes.
Nors ši rūšis Lietuvoje nėra tarp gausiausių, ji laikoma indikacine. Tai reiškia, kad jos buvimas rodo gerą šlapžemių būklę. Ten, kur nyksta drýžgalvė kryklė, dažniausiai prastėja ir visa ekosistema.
2026 metų paukščio statusas yra ne tik simbolinis įvertinimas. Jis skatina visuomenę atkreipti dėmesį į šlapžemių apsaugą, atsakingą ūkininkavimą ir biologinės įvairovės išsaugojimą. Ši nedidelė antis tampa svarbiu priminimu, kad net ir nepastebimiausios rūšys yra esminė gamtos dalis.
Svarbu pabrėžti, kad drýžgalvė kryklė Lietuvoje nėra medžiojama rūšis. Pagal galiojančias medžioklės taisykles ji nepriskiriama medžiojamiesiems paukščiams, todėl jos sumedžioti negalima. Tai susiję su rūšies gausa ir jos apsaugos poreikiu.
Europos mastu drýžgalvė kryklė laikoma plačiai paplitusia, tačiau nevienodai gausia rūšimi. Remiantis tarptautinių organizacijų, tokių kaip BirdLife International ir AEWA, duomenimis, Europos perinčių paukščių populiacija vertinama maždaug nuo 300 iki 500 tūkstančių porų. Vis dėlto daugelyje Vakarų ir Centrinės Europos regionų stebimas ilgalaikis mažėjimas, kuris siejamas su šlapžemių nykimu, intensyviu žemės ūkiu ir vandens režimo pokyčiais.
Būtent dėl šių priežasčių rūšis laikoma jautria buveinių pokyčiams, o jos pasirinkimas metų paukščiu yra aiškus signalas apie būtinybę saugoti ir atkurti natūralias pelkes, užliejamas pievas bei kitus seklius vandens telkinius.
FOTO+VIDEO! FACE generalinė asamblėja Kopenhagoje. Laimonas Daukša: Kartais geriau eiti prie pokyčių greičiau
Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!
Išėjo naujausias žurnalo Medžioklė numeris, kurį galima įsigyti prenumeruoti.lt
